Žmonės ir idėjos

Kas riboja Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir kaip jie dalyvauja nepaisydami kliūčių?

Ketvirtadienį ir penktadienį Holokausto aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių skambės tarpukario Lietuvos žydų vardai. Iki šiol Lietuva neturi tikslaus Holokausto aukų sąrašo. Jis yra sudarinėjamas. Yra išlikę kelių Getų kalinių vardai, policijos raportuose užfiksuoti nužudytų žmonių vardai, taip pat sąrašai sudaryti žmonių karo metu arba po karo. Istorikams reikia savanorių pagalbos. Neseniai laidoje kalbėjome apie stereotipus kuriuos, kad ir nesąmoningai, stiprina vadinamoji Užgavėnių tradicija persirengti žydais, taip pat ir atrankos kino filmams kaip dirbtinai kuriamas siauras įvaizdis bendruomenės, kuri tikrovėje buvo žymiai įvairesnė. Rugsėjo 21 diena, Jungtinių tautų organizacijos yra paskelbta tarptautine taikos diena. Minėti šią dieną keblu, nors technologinė pažanga pasaulyje vyksta sparčiai, nors statistiškai gyvenimas gerėja, taika milijonams žmonių yra tolima svajonė. Kaip ir kur turėtų vykti permainos, kad tai pasikeistų?

Ką mokslininkai veikia visą dieną? Dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bet ne visi. Pagal naujausią Europos mokslinių tyrimų reitingą (European Reseach Ranking) pernai aktyviausiai dalyvavusi Lietuvos mokslinė institutucija buvo Lietuvos energetikos institutas (LEI), aplenkusi kitus institutus ir universitetus. LEI direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas prašo šio vieno reitingo pernelyg nesureikšminti, bet turi idėjų, kaip Lietuvos mokslo bendruomenės aktyvumas galėtų būti didesnis.

„Mane labai domina, kaip senoji ir naujoji muzika galėtų susijungti. Vilniuje apie tai daug galvoju – čia matau daug jungčių tarp to, kas sena, ir to, kas nauja. Pastatų sienose yra atidengtų vietų, leidžiančių pamatyti, kaip pastatas atrodė anksčiau. Mąstau apie tai kurdama muziką“, – sako JAV kompozitorė ir pianistė Jessica Krash, atvykusi į Vilnių studijuoti jidiš ir pasisemti įkvėpimo naujam kūriniui. Savo senelio Chaimo Krasilščiko, į JAV išvykusio trečiajame dešimtmetyje, gimtinėje menininkė lankosi pirmą kartą.

Kas šiuolaikinėje visuomenėje kuria darbo vietas? Kas kuria mitus, kad jas kuria „darbdaviai“?

Jeigu pavargote nuo partijų, rinkimų ir visko kas vadinama didžiąja politika, gal būt jums labiau patinka mažoji. Šiandien ir kalbėsime apie mažosios politikos formas, taip pat apie geismą, nesusikalbėjimą ir ribų peržengimą.

Jeigu norite įkyrėti vaikams ir gimnazistams, vis klausinėkite jų kuo jie bus užaugę. O jeigu jie turės atsakymą, klauskite: „O po to”. Visą gyvenimą besimokančių visuomenėje, kurioje mes dabar gyvename, arba bent jau oficialiai siekiame gyventi, klausimą „O kuo tu būsi?” galime pateikti kiekvienam ir kiekvienai – dirbantiems ir bedarbiams, visokiausio amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Paskaipinau į Kauną, Vytauto Didžiojo universitetą Inovatyvių studijų instituto direktorei Airinai Volungevičienei, kuri yra ir Lietuvos nuotolinio mokymosi asociacijos prezidentė.

Įtampų zonose ieškoti bendrumų, atskleisti savitus skirtumus ir tiesti tiltus – tokią užduotį sau kelia unikalaus kultūros centro Lenkijos – Lietuvos pasienyje kūrėjai.
Meno, kultūrų, tautų ir tarpusavio supratimo centras „Borderland/Pogranicze“ („Pasienis“) Seinuose veikia jau ketvirtį amžiaus, nuo 1991 m. Atgaivinta Seinų Baltoji sinagoga, ješivos pastate, kur sovietmečiu gaminti batai, šiandien groja vaikai, tyrėjams atviras dokumentų archyvas, Krasnagrūdos dvare, kuriame vasarodavo Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, veikia daugiau nei dešimt edukacinių programų, leidžiamos knygos, keliančios Lenkijoje naujas mintis ir sujudimus.
„Atėjęs į „Pogranicze“ dar paauglystėje, pradėjau geriau suprasti, kur gyvenu“, – sako Michalas Moniuszko, muzikantas ir pedagogas, grojantis klezmerių orkerstre, sukūręs įspūdingą minimalistinės muzikos kūrinį vaikų orkestrui pagal lietuvių sutartines.

Kas yra socialinė pažanga ir horizontalus protestas?

Šiandien laidoje kalbėsime apie utilitarizmą, kuris kritikų nepagrįstai buvo vadintas „kiaulių filosofija” kalbėsime plačiau. Kalbėsime apie gėrį ir blogį.