Žmonės ir idėjos

Viešasis transportas viešiau.

Kaune šią savaitę tęsėsi protestai prieš medžių kirtimą. Per keletą pastarųjų mėnesių Kauno gatvėse nukirsta daugiau nei pusė tūkstančio medžių, daugiausiai – Vytauto prospekte ir A. Smetonos alėjoje. Savivaldybė teigia atsodinsianti medžių daugiau, nei iškirto. „Pasekmes patirs ne tik tas valdininkas, kuris pasirašė kirtimus, bet ir mes visi, ir mūsų vaikai“, – sako viena protesto organizatorių Giedrė Aleksandravičiūtė iš aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“. Austrų režisieriaus Nikolauso Geyrhalterio kino juosta „Homo Sapiens“ (2016) fiksuoja priešingą procesą – kaip poapokaliptiniame pasaulyje, kuriame nebeliko žmonių, miestus užima medžiai. Laida apie medžius kaip miesto kultūros ir istorijos ženklus.

Vidurio Europos universiteto istorijos doktorantas Tadas Janušauskas, vienas iš 2015 m. kritinio veiksmo prieš aukštojo mokslo suprekinimą organizatorių, dabartinę aukštojo mokslo pertvarką stebi iš Graikijos salų. „Viena iš priežasčių , kodėl universitetų dėstytojai ir profesūra nesukyla, yra tai, kad universitetas yra Bažnyčia“, – sako T. Janušauskas.

„Pilietinė visuomenė mums yra pagrindinis dalykas, o be lygybės ji negalima. Mums svarbiausia – teisė į kultūrą. Kultūra yra tai, kuo gyvename kasdien. Muziejai tik surenka ir išneša į šviesą tai, kas sukuriama šiame sluoksnyje, tamsoje. Geriausi dalykai sukuriami tamsoje. Mums rūpi ne pavienis įvykis, o bendruomenė “, – sako Vita Gelūnienė ir Ed Carroll, menininkai, kuriantys ir gyvenantys Žemuosiuose Šančiuose, Kaune.

Kartu su vietos bendruomene menininkai atvėrė viešąją erdvę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais buvo virtusi dykviete ir šiukšlynu. Kopūstų lauko pavadinimą teritorija gavo dėl senųjų kareivinių miestelyje esančių XIX a. arkinių sandėlių, skirtų raugintų kopūstų saugojimui. Treji metai darbo duoda rezultatą – pagerėjo žmonių santykiai, atsirado bendruomenės susirinkimų vieta, padedant gamtininkams ištyrinėti Kopūstų lauke augantys augalai, kartu su architektais ir bendruomene parengtos Kopūstų lauko architektūrinės vizijos.

„Kas yra Šančiai? Tai apie 20 tūkstančių žmonių, kurie nusprendė gyventi kartu. Gyventi ne atskirti sienų ar tvorų, bet kartu“, – sako Ed Carroll, ir pasakoja apie naują sumanymą – autobusą, žadinantį vaizduotę.

„Kiekvienas ekonominis teiginys kartu yra ir moralinis teiginys, o kiekvienas ekonomikos žaidėjas – moralinis veikėjas“, – sako dr. Jorg Wiegratz, Lydso universiteto (JK) Politinės ekonomijos ir globalaus vystymosi ekspertas.

Mokslininko teigimu, kaip kolonijų laikais galią turintys žmonės rasdavo moralinių pateisinimų vergovei, taip šiandien mes randame pateisinimų mažiems atlyginimams, blogoms darbo sąlygoms, sukčiavimui bei korupcijai.

Vienas iš J.Wiegratz tikslų – apčiuopti, kaip atsiranda moraliniai argumentai, grindžiantys vienų žmonių blogą elgesį su kitais neoliberaliose ekonomikose. „Pavyzdžiui, kalbinome mokesčių konsultantus JK, kodėl jie taip agresyviai patarinėja savo klientams, kaip išvengti mokesčių, kartais legaliai. Jie sako, kad taip daro, nes mano, kad žmonės turi pasilaikyti pinigus sau, kad valstybė yra priešas. Nereikia manyti, kad korupcija ir sukčiavimai pavojingi tik valstybiniame sektoriuje. Jie yra persmelkę ištisas privataus verslo šakas“.

Vilniuje Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje kūrybinius užsiėmimus vedanti ir paskaitas skaitanti Asta Ivaškevičiūtė į darbą miesto centre atvyksta iš sodybos, kur gyvena su būriu draugų. Kaimynas ragina Astą tuos draugus valgyti kuo greičiau, nes tuoj jie nebebus tokie skanūs. Kaip nemėgiamas darbas gali paskatinti sprendimus, vedančius į darnesnį santykį su savimi ir pasauliu?

Kurdų kilmės Enginas Četinkaja (Engin Çetinkaya) studijuoti pagal mainų programą į Lietuvą atvyko iš Turkijos. Bendrabutyje jau spėjo pagarsėti kaip puikus virtuvės šefas, o laisvą laiką leidžia savanoriaudamas Rukloje ir Pabradėje, veda ten meno užsiėmimus vaikams. Sako nemėgstantis žodžių „pagalba“ ir „pabėgėliai“. Galvoja apie pasaulį, kuriame žmonės svarbiau nei sienos.

Laida apie Europą kaip džiazą, atvirą tapatybę ir paprasto žmogaus galimybes keisti pasaulį.

Pagrindinis Japonijos visuomenės principas Wa yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Kaip jis padeda kurti lygią visuomenę?

Kodėl žemės ūkiui gaunant didelę ES paramą kaime skurdas ir atskirtis nemažėja? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vadovė dr. Rita Vilkė sako, jog kaime yra neišnaudoti intelektualiniai ir socialinės plėtros ištekliai. Naujausias tyrimas atskleidžia Lietuvos ūkininkų požiūrį į socialinę atsakomybę.

Net didingiausiuose rūmuose visada yra vieta, kur karaliai pėsti vaikšto.

Tiksliau, beveik visada. Archeologiniai tyrimai rodo, jog tualetų kultūra Lietuvoje prasideda tik nuo Valdovų rūmų.

„Dėl to turbūt ir ateiname į Valdovų rūmus. Juose galime pamatyti kitokios, [naujos] kultūros pradžią. Nes Žemutinėje pilyje irgi turime gausų XIV-XV a. medinį užstatymą, turim tų pastatėlių, bet išskirti bent vieno iš jų kaip tualeto negalime", – sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyresnysis muziejininkas-archeologas Egidijus Ožalas.

Nors išradimai ir technologijos keliavo lėčiau, nei dabar, mokslininkų teigimu, XVI a. Lietuvos aukštuomenė ir miestiečiai gyveno panašiai, kaip kiti to meto europiečiai.

Ką Renesanso higienos normos sako apie to meto visuomenę ir jos idėjas?

Nuotraukoje – XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje naudotas naktinis puodas iš Valdovų rūmų kolekcijos. Vytauto Abramausko fotografija.