Žmonės ir idėjos

Visuotinių bazinių pajamų idėją kritikuojantys teigia, kad be klausimų ir įsipareigojimų žmonėms išmokami pinigai sugriautų darbo supratimą ir suformuotų izoliuotų dykūnų sluoksnį, gal net paskatintų nusikalstamumą. „Ar tai atsitiko su pensininkais?“ – klausia lietuvių kilmės JAV ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos (2013 m.) laureatas Robertas J. Shilleris. „Juk daugelyje šalių jau turime kai ką labai panašaus į visuotines bazines pajamas. Tik turi sulaukti tam tikro amžiaus. Taip, didžioji dalis pensijoje esančių žmonių negrįžta į darbą, bet jie veikia labai daug naudingų dalykų. Galbūt geriausia ir yra, kai žmonės daro būtent tai, ką jie nori“. Laida apie užkrečiamus pasakojimus ir jų galią.

Žinomo antropologo ir švietimo tyrinėtojo, Berlyno laisvojo universiteto profesoriaus Christopho Wulfo teigimu, viena pagrindinių švietimo užduočių šiandien – padėti skirtingų kultūrų žmonėms gyventi kartu, suprasti vieniems kitus ir spręsti problemas, peržengiančias valstybių ribas. Antropologo požiūriu, stiprėjanti Azijos šalių įtaka, klimato kaita ir besikeičianti Europos visuomenės struktūra neišvengiamai paveiks Europos mokyklų ir universitetų programas, jas praturtindama. O kol tai atsitiks, jungiamąjį audinį kuria populiarioji kultūra, kuri šiandien yra tai, ką mėgsta vaikai.

Įvairiose srityse dirbantys žmonės tarpukario Lietuvoje telkėsi ir bandė kartu gerinti savo darbo sąlygas, reikalauti aukštesnio darbo užmokesčio ir padėti vieni kitiems. Organizuotais streikais dirbantieji dažnai pasiekdavo savo tikslų. Įtakingos partijos darbo judėjimą rėmė.

Darbo santykius ir darbo judėjimą nagrinėjančios istorikės Ugnės Marijos Andrijauskaitės (VDU) teigimu, su didžiausiomis problemomis susidurdavo dirbančios moterys: „Be nelabai malonių darbo santykio ir vadovaujančiųjų asmenų elgesio su pavaldiniais jos dar turėjo daug didesnį šansą susidurti su seksualiniu priekabiavimu. Pavyko aptikti bent keletą atvejų, kai aukštesniosios grandies darbuotojams buvo iškeltos bylos dėl seksualinio priekabiavimo ar prievartos darbo vietoje“.

Valstybėje, kuri dar neturėjo išvysčiusi būtinųjų socialinės paramos struktūrų, dirbančiųjų organizacijos rūpinosi tarpusavio šalpa, laisvalaikio organizavimu ir savišvieta. „Visa XX a. pradžia yra tarsi visuomeninio gyvenimo sprogimas, išsiveržimas visomis teigiamomis prasmėmis. Žmonės, ir labai jauno amžiaus žmonės, labai daug skaito, domisi vietinėmis ir tarptautinėmis aktualijomis“, – sako istorikė U. M. Andrijauskaitė.

Kaip fikcija tampa dokumentu? Laida apie vaizdų sluoksnį, užklojusį 1917 m. įvykius Rusijoje.

Advokatas Saulius Dambrauskas padeda teismams ir visuomenei geriau suvokti, kas yra viešasis interesas ir kaip jis gali būti ginamas.
„Kiekviena iš tų bylų mes po mažą žingsnelį pažengiame artyn Orhuso konvencijos įgyvendinimo. Šiandien teismai nebesako jau, kad fizinis asmuo negali ginti viešo intereso“, – teigia advokatas, dalyvavęs protestuose prieš medžių kirtimą Kaune.

Kokia susirinkimų laisvės praktika Kaune, būsimojoje Europos kultūros sostinėje, ir kaip jaučiasi menininkai, teismuose turintys aiškintis, kodėl peržengė STOP juostą, kuria juos apjuosė policija? „Pokyčiai vyksta. Mūsų veikla nėra beprasmė, kalbant ne tik apie visuomenės permainas, bet ir apie medžius. Laikinai sustabdytas kirtimas kitose gatvės, Ąžuolyno projektas svarstomas iš naujo“, – sako menininkė Auksė Petrulienė.

Buvęs liberalų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo nevalstybinių mokyklų ūkį finansuoti iš biudžeto, kaip ir valstybinių. Šiuo metu nevalstybinės mokyklos gauna mokinio krepšelio lėšas, o ūkinei veiklai pinigus susirenka iš tėvų, steigėjų ir rėmėjų. G. Steponavičiaus teigimu, priėmus pataisą padidėtų galimybės privačias mokyklas rinktis ne tik aukštas pajamas gaunančioms šeimoms. Siūlymą remiančio Tėvų forumo pirmininko Audriaus Murausko požiūriu, pataisa paskatintu nevalstybinių mokyklų steigimą, didintų švietimo įvairovę ir kokybę. Siūlymui prieštaraujantys kritikuoja siekį valstybės lėšomis plėsti privačių mokyklų tinklą tuo metu, kai valstybinių mokyklų tinklas mažinamas, ir įspėja, jog sprendimas dar labiau didintų nelygybę švietime.

„Dabar visuomenės sąmoningėjimo periodas, pradedame matyti dalykus, kurių anksčiau nematydavome, kalbėti apie problemas, apie kurias anksčiau nekalbėdavome“, – sako Marija Bunkaitė, VšĮ „Orūs namai“ vadovė, turinti idėją kaip pagerinti senjorų gyvenimo sąlygas Lietuvoje. Šiuolaikiškai įrengtas keturbutis su bendra erdve būtų išlaikomas „įdarbinus“ ten persikėlusių gyventi senjorų nekilnojamąjį turtą, o pensijos dalį, šiuo metu išleidžiamą šildymui ir kitiems buto mokesčiams, žmonės galėtų skirti sau.

„Per pastaruosius dvidešimt metų nuo vieno kraštutinumo nuėjome prie kito, nuo socializmo iki neoliberalizmo - jeigu neturi pinigų, tai būsto ir neturėsi niekada“, – sako architektas Algimantas Varpučanskis, kolektyvinio būsto vystymo perspektyvas nagrinėjantis savo darbe „Nauji centriškumai posocialistiniame Vilniuje“, apgintame Nyderlandų Delf technologijos universitete.

Kartu su kolega Simu Kazlausku architektas siūlo Vilniaus savivaldybei perimti gerąją Vokietijos, Nyderlandų ir kitų Vakarų šalių praktiką, į būsto vystymą įtraukiant tuos, kurie tame būste ruošiasi gyventi, taip gaivinant miegamuosius rajonus, kuriant ten darbo vietas ir mažinant transporto spūstis.

Kodėl didelė dalis žmonių Lietuvoje, remiantis tarptautiniais tyrimais, nesijaučia galintys laisvai daryti pasirinkimus savo gyvenime?

„Tai gali būti susiję ir su žemomis pajamomis, socialine padėtimi, mobilumo trūkumu, bet gali būti ir kultūriniai dalykai – galbūt ne visada jaučiamės laisvi nuo vertinimų. Vis dar paplitę, kad jeigu žmogus nori pasirinkti kitokį gyvenimo būdą ar saviraišką, jam reikės atmušti labai daug kritikos“, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė.

Teisė susirinkti ir protestuoti Lietuvoje užtikrinta įstatymais, tačiau prie restorano „Casa Della Pasta“ dėl neišmokėto atlyginimo ir trukdymo burtis į profsąjungą protestavę kauniečiai nubausti 370 eurų bauda be teisės apskųsti sprendimą. Tai ne pirmas teismo procesas Kaune, kurio metu piliečiai turi gintis nuo kaltinimų ir įrodinėti savo teisę reikšti nuomonę protestais. M. Adutavičiūtės teigimu, Susirinkimų įstatymas ir buvo tobulinamas būtent tam, kad tokių atvejų nepasitaikytų, ir žmonėms nereikėtų prašyti leidimų protestuoti: „Tvarka iš vadinamosios leidiminės į pareikštinę pakeista 2014 m. ir įtvirtinta Susirinkimų įstatyme, kuris yra labai liberalus. (...) Gal čia matome platesnę institucijų požiūrio problemą, matome dar daug autokratinio mentaliteto institucijose ir struktūrose, kurios turėtų užtikrinti visuomenės saugumą“.