Žmonės ir idėjos

„Imitacinis žaidimas” naujas režisieriaus Morteno Tyldumo filmas jau giriamas kritikų. Pasakoja apie Britų matematiką Alaną Turingą ir nacių kodo nulaužimą paveikusį Antrojo pasaulinio karo eigą. Gali būti, kad filmas, kuriam pranašaujamas Oskaras suteiks galimybę daugiau sužinoti apie talentingąjį mokslininką, bet ir paskatins visuomenės susidomėjimą matematika. Kalbėsime apie tai kaip galėtų pasikeisti matematikos dėstymas mokykloje, apie matematiką kaip humanitarinį mokslą, apie iš matematikos žodyno ištrintus žodžius ir apie grožį.

Sprendi, sprendi, nieko įdomaus, jeigu vienos formulės nesupranti, tai net nesupranti, kaip sprendi, dedi skaičius į formulę ir viskas. Jei tokie mokykliniai prisiminimai užplūsta paminėjus matematiką, tai reiškia, kad mokykloje su tikrąja matematika tikriausiai neturėjote galimybių susidurti. Tokia patirtis – ne išimtis, o taisyklė. „Matematika yra Lietuvoje neegzistuojančios dvasinės kultūros dalis“, – sako matematikas, VU Vilniaus ekonometrijos katedros profesorius dr. Rimas Norvaiša. Ar matematika – humanitarinis mokslas? Daugiau prof. dr. R. Norvaišos minčių ir įžvalgų – tinklaraštyje norvaisa.lt

„Taikus pasipriešinimas gerai, kol to užtenka“, – yra pasakęs JAV juodaodžių teisių gynėjas Malcolmas X. Šiuolaikiniai pasipriešinimo judėjimų tyrimai rodo ką kita. „Kodėl pilietinis pasipriešinimas veikia: taikaus konflikto strategija ir logika“, taip vadinasi Ericos Chenoweth ir Marios J. Stephan knyga (Columbia University Press, 2012), pavyzdžiais ir statistika įrodanti, jog taikus pasipriešinimas siekiant socialinių permainų yra daug sėkmingesnis metodas nei smurtas. Naujas iraniečių kilmės austrų režisierių brolių Arasho ir Armano Riahi filmas „Kasdienis sukilimas“ („Everyday Rebellion“ 2014) pasakoja apie naujausių taikaus pasipriešinimo ir pilietinio nepaklusnumo judėjimų taktikas. Ukrainoje gimusi politinė feministinė grupė Femen, aktyvistai iš Sirijos, Egipto, Serbijos, Indignados (Pasipiktinusieji) Ispanijoje, Occupy (Užimk) judėjimas JAV, skolų išpirkėjai – visus juos šiandien vienija taikaus ir išradingo protesto idėja.

Vengrija – viena dažniausiai linksniuojamų valstybių, kai kalbama apie siaurėjančias žodžio laisvės bei spaudos laisvės ribas ir didėjantį spaudimą žurnalistams. „Kai kurie Vengrijoje priimti įstatymai buvo apskųsti ES Teisingumo teisme. Teismas priėmė Vengrijai nepalankų nuosprendį. Tai gerai, nes Vengrijos sprendimai turėjo būti atšaukti. Tačiau žiūrint filosofiškai šitos problemos yra mūsų, vengrų problemos, mes patys turėtume jas ir išspręsti. Labai blogai, jeigu valstybei reikia išorinės pagalbos. Priklausome ES, kalbėjimas apie vidų ir išorę gali atrodyti keistas, bet būtų gerai, jeigu permainos vyktų viduje“, - sako apie žiniasklaidos padėtį nuolatos rašantis žurnalistas Gaboras Csuday.

Vienas žinomiausių Europos žodžio laisvės ekspertų teisininkas Dirkas Voorhoofas paaiškina, kaip žodžio laisvės ribojimas Europoje gali tapti sienų nepaisančiu virusu.

Krizė gali būti naudinga pavyzdžiui keisdama architektūros raidos kryptį. „Architektūros vertė, jos prisiimama socialinė atsakomybė” tai viena idėjų skambėjusių šiemet Tarptautinės architektų sąjungos kongrese Pietų Afrikoje, Durbane, kur šiuolaikinės architektūros pavyzdžius pristatė ir Lietuvos architektai.

Jeigu norite įkyrėti vaikams, sulaukę jų atsakymo į varginantį klausimą „Kuo būsi užaugęs?“ klauskite toliau: „O paskui ką mokysies?“ Atsakys – klausimą pakartokite. Galite kartoti be galo. Taip veikia šiandieninė visuomenė, kurioje mokymasis visą gyvenimą skatinamas ne tik dėl to, kad kartą įgytas išsilavinimas ir profesija netrukus gali tapti nepakankami. Technologijos ir atviros universitetų programos suteikia galimybes šviestis visiems, kas moka anglų kalbą, turi laiko ir prieigą prie interneto. Lietuvoje priimtas naujas Neformalaus saugusiųjų švietimo įstatymas sudaro palankesnes sąlygas tartis su darbdaviu dėl 5 laisvų dienų, skirtų mokslams. ES suaugusiųjų švietimas – prioritetinė sritis, kuriai skiriamas milijardinis finansavimas. Kodėl esant tokioms palankioms sąlygoms Lietuvoje besimokančių suaugusiųjų nedaugėja, o pati suaugusiųjų švietimo idėja išsikreipia?

Planai statyti Lietuvoje 800 tūkst. vištų paukštyną prie Telšių kelia diskusijas dėl poveikio aplinkai bei žmonių gyvenimo kokybei ir gyvūnų teisių. Tačiau ar gyvūnai turi teises? Filosofai nesutaria. Vieni sako, kad neturi, nes gyvūnai negalvoja, jie nėra visiškai sąmoningi, neturi sielos, moralės ir laisvos valios. Tačiau jie jaučia skausmą, ar to neužtenka? Gyvūnų teisių aktyvistų požiūriu, eksperimentai su gyvūnais, gyvūnų veisimas maistui ar rūbų gamybai, gyvūnų išnaudojimas sunkiam darbui, medžioklė, zoologijos sodai ir cirkas yra ne tik neetiški, bet ir pažeidžiantys gyvūnų teises, kurių filosofinis pagrindas ne taip ir skiriasi nuo žmogaus teisių pagrindimo. Argumentas esą zoologijos sodai ir jūrų muziejai padeda mums pažinti gamtą gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ atstovių Gabijos Enciūtės ir Gabrielės Vaitkevičiūtės neįtikina: „Jei žiūrėjimas į aptvare uždarytą žirafą padeda pažinti gamtą, tai gal apie žmogų taip pat reiktų mokytis einant į kalėjimus?“

„Autobusas – pedagoginis instrumentas“, – sako trečius metus pedagogiką Danijoje studijuojanti Eglė Šimukėnaitė. Prieš studijas ji išlaikė teises vairuoti autobusą, nes pirmakursių laukė keturių mėnesių kelionė Maroko, Mauritanijos, Gambijos, Senegalo ir Bisau Gvinėjos keliais. „Turėjome daug konfliktų, nes iš pradžių dar nemokėjome bendradarbiauti“, – prisimena Eglė. Kodėl šiandieniniam mokytojui reikalingas platus akiratis, ekstremalios gyvenimo patirtys ir sugebėjimas peržengti save? Kalbėsime apie alternatyvios pedagogikos studijas ir vieną svarbiausių mokytojo įgūdžių – sugebėjimą tartis su kitais tol, kol sprendimas tinka visiems.

„Jeigu gimė idėja, negaliu jos neįgyvendinti, nebent būtų kliūčių, kurios neleistų net pradėti, toks mano charakteris“, – pasakoja smuikininkė Eglė Jarkova, trečius metus organizuojanti Tarptautinį vasaros muzikos festivalį „Vivace Vilnius“, kuriame greta nemokamų klasikos koncertų vyksta ir meistriškumo pamokos. Mintis surengti tokį festivalį muzikantei kilo svečiuojantis nedideliame Italjos miestelyje, o studijos Bostone, JAV, paskatino į festivalį įtraukti dar vieną temą – dėmesį medikams ir sergantiems vaikams. „Muzika ir medicina – artimai susiję dalykai“, – sako smuikininkė. Didžioji dalis medikų vaikystėje mokėsi groti. Medikės ir muzikės dr. Lisos M. Wong teigimu, tai ne atsitiktinumas: "Intensyvus dėmesys detalėms, disciplina,suvokimas, kad laikas yra trumpas ir ilgas tuo pačiu metu – visa tai, ką suprantame be žodžių mokydamiesi groti, galime pritaikyti vėliau, kai suaugame, gydydami žmones".

Pasaulinės klausymosi dienos proga - pažintis su jautrias ausis turinčiu žmogumi. „Garsus dažniausiai girdžiu geriau, negu žmogaus balsą. Labai dažnai nutinka, kad man kas nors ką nors sako, o aš girdžiu foną“, – sako Aleksandras Martinkevič, gerbėjams geriau žinomas kaip Grad_U, grojantis ir kuriantis rimtą muziką. Dalį jos menininkas leidžia klasikiniu formatu - vinilo plokštelėse. Klausysimės dub techno ir lietaus. Kodėl žmonės išrado muziką, kai pasaulyje ir taip daug garsų, kurių galima klausytis? – „Sunku pasakyti. Galbūt jie neišrado muzikos. Muzika tiesiog buvo“.