Jos gyvenime nebuvo viską apverčiančio žaibo blyksnio, tačiau viskas pasikeitė, kai jos mažas sūnus dažniau žiūrėjo į kregždes ir muses, o ne į mamą ir niekaip nesuprasdavo žodžio „ne“. Apie drąsą į kasdienybę žvelgti atviromis akimis, mokytis žaisti gyvenimą su autistišku sūnumi, pastangas nepamiršti savęs ir leisti sau neigti, kai yra baisu.


Ved. Viktorija Urbonaitė