Jos gyvenimo istorija yra panaši į posakį, kaip išvirti varlę. Įšokusi į verdantį vandenį varlė iššoktų akimirksniu, tačiau plaukiodama vėsiame vandenyje, kuris pamažu kaitinamas, net nepastebi, kaip ateina galas.

Darbui ji dedikavo visą save, todėl neatrodė keista, kad prieš savo vestuves pasiėmė vos dvi laisvas dienas, nes juk laukia klientai, darbai, pareigos. Kai nuo didžiulio streso patyrė persileidimą, suprato, kad kito varianto nebėra – ji privalo sustoti. Dabar ji sako, kad nuo sunkumų, nuo vidinio skausmo mes visi bėgame arba sąmoningai, arba nesąmoningai.

Apie drąsą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir praktikuoti sąmoningumą – su Justina Ignatavičiene.

Ved. Viktorija Urbonaitė.