Švietimo ministrės retorika, neva abiturientai, neišlaikę matematikos egzamino, be papildomų 10 taškų „būtų palikti likimo valiai“ ir galėtų stoti tik į profesines mokyklas, bei premjero antrinimas, esą sprendimas pridėti taškus neleidžia visai kartai „keliauti į profesines mokyklas“, sukėlė audrą.
Profesinių mokyklų bendruomenė pasijuto pažeminta, girdi, tokia retorika paverčia jų įstaigas „nevykėlių rezervuaru“.
O štai pramonės atstovai perspėja apie tokio politikų kalbėjimo grėsmingas pasekmes. Skirtingų pramonės šakų atstovų žodžiais, kvalifikuotų darbininkų trūksta jau dabar ir būtent profesinis mokymas gali tapti sprendimu.
Ekonomistai perspėja – tokios aukščiausių šalies politikų kalbos devalvuoja švietimo standartus ir siunčia jaunimui klaidingą žinią: svarbu turėti diplomą, o ne kompetenciją.
Maža to, valdančiosios daugumos atstovų replikos apie profesinį sektorių kontrastuoja ir su jų pačių kartu su kitomis šalies politinėmis partijomis dar 2020 m. pasirašytu Susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030. Šiame dokumente numatyta, kad iki 2027 metų 35 proc. vidurinį ugdymą baigusių mokinių turėtų rinktis profesinį kelią. Šiuo metu šis rodiklis siekia tik 26 proc. Tad kyla klausimas: ar valstybė iš tiesų siekia stiprinti profesinį mokymą, ar tik gražina statistiką.
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už profesinį mokymą, Rolandas Zuoza, Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė, Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Raimundas Vaišvilas bei Klaipėdos technologijų mokymo centro absolventė Gabija Urnaitė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.

Po daugiau nei 25 metų stabilios veiklos kolegijoms Lietuvoje kyla egzistencinių klausimų – vis dažniau viešojoje erdvėje girdime svarstymus, ar tokio tipo aukštosios mokyklos dar reikalingos, ar jų misija aiški, o sukuriama vertė pakankama.
Apie kolegijų vietą Lietuvos aukštajame moksle, jų kuriamą pridėtinę vertę, regionų poreikius, finansavimo netolygumus, darbdavių nuomonę ir būsimos reformos kryptis diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už aukštąjį mokslą, dr. Regina Valutytė ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.

Valstybinio matematikos B lygio, tai yra bendrojo kurso, egzamino neišlaikė beveik 43 proc. mokinių. Išplėstinio arba A lygio matematikos kurso neišlaikė dar 15,5 proc. abiturientų. Ir tai jau po vadinamo rezultatų indeksavimo, kai kiekvienam laikiusiam buvo pridėta 10 taškų. Jei ne šis sprendimas, privalomo matematikos brandos egzamino būtų neišlaikę ir praradę teisę studijuoti tiek universitetuose, tiek kolegijose net 7400 jaunuolių. Indeksavimas sumažino šį skaičių iki 4504.
Tuo pat metu, paradoksas - daugiau nei 8 proc. arba 1017 visų laikiusiųjų matematikos egzaminą gavo šimtukus. Ir čia kyla klausimas – ar tai vis dar jų pasiekimas, ar jau korekcijų pasekmė?
Beje, ši balų „koregavimo“ praktika taikoma antrus metus iš eilės. Pernai buvusi valdančioji dauguma abiturientams už pirmąją valstybinio brandos egzamino dalį pridėjo po 5 balus.
Tokios praktikos nebūtų įmanomos jokiose senos demokratijos šalyje. Tačiau Lietuvoje tai tapo sprendimu sušvelninti statistiką. Ar tikrai nebuvo korektiškesnių išeičių?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto viceministras bei Valstybinių brandos egzaminų Vertinimo komiteto pirmininkas Jonas Petkevičius ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė.

Slaugos profesija, anksčiau buvusi viena populiariausių, šiandien jaunuolių beveik nebesirenkama. O ir tik 16 proc. patyrusių slaugytojų yra patenkinti savo darbu. Tad jau po penkerių metų Lietuva patirs ypač rimtą slaugytojų krizę - Vyriausybės strateginės analizės centro ir Valstybės kontrolės tyrimai rodo, kad po penkerių metų ligoninėse ir poliklinikose stigs daugiau nei 3 tūkstančių slaugytojų.
Vyriausybė ėmėsi gelbėti situaciją – siūlo šių metų abiturientams nemokamas slaugos studijas, tūkstantines stipendijas ir garantuotą darbą.
Ar to pakaks, kad jauni žmonės grįžtų į profesiją, be kurios neveiktų nei poliklinikos, nei ligoninės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė, profesorė Jūratė Macijauskienė, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė docentė Danguolė Šakalytė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.

Šiemet Lietuvoje tik 4,6 proc. visų šalies dešimtokų gavo 9-10 balų įvertinimą lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP).
Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau dešimtokų, tai yra 15 procentų.
Palyginti šių metų dešimtokų matematikos PUPP pasiekimus su pernai, jie veik nepakito. Ir pernai, ir šiemet apie 12 proc. visų dešimtokų matematikos PUPP darbai įvertinti aukščiausiais pažymiais - 9-10-ukais.
Kas nutiko tik per vienus metus, kad taip suprastėjo dešimtokų valstybinės, dažnam gimtosios kalbos, pasiekimai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Venskutonytė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.

Seimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba, o mokykloje – didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių, be to, istoriją, geografiją, pilietiškumą mokyti tik lietuvių kalba. Mat tai svarbu tam, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys jaunuoliai sėkmingiau išlaikytų valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, kuris reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas, bei integruotųsi į visuomenę. Daugelyje tautinių mažumų mokyklų mažiau nei pusė visų abiturientų renkasi laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, o jo neišlaiko nuo 10 proc. iki daugiau nei 40 proc. visų laikančiųjų kitakalbių abiturientų.
Tačiau pataisų nepalaikę politikai tikino, esą pataisos gali pažeisti tautinių bendruomenių teises.
Seimui antradienį sustabdžius šią iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje veikia daugiausia tautinių mažumų mokyklų, vakar nusprendė ignoruoti šį sprendimą. Sostinės vadovybė jau nuo rugsėjo pasiūlė savo savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokosi tautinių mažumų šeimų atžalos, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius ir šių metų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vienas autorių, taip pat vienas siūlymo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mokyklų mažumų darželiuose ir mokyklose iniciatorius dr. Arūnas Šileris.

Ved. Jonė Kučinskaitė.

2010-aisiais – vadinamaisiais gimstamumo bumo metais – Vilniuje gimė 6681 vaikas. Panašiai tiek vietų devintokams šiemet ir suplanavo sostinės savivaldybės taryba – 6691. Bet realus būsimų devintokų skaičius keliais šimtais didesnis: pastaraisiais metais į Vilnių atvyko keli šimtai penkiolikmečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano. Tad nuo rugsėjo į devintas klases pretenduoja per 7 tūkstančius penkiolikmečių.
Bet keli šimtai šio amžiaus vaikų – jau kitą savaitę baigsiančių aštuntą klasę – liko už borto. Sostinės automatizuota mokyklų priėmimo sistema nepasiūlė jiems vietų į gimnaziją. Dar blogiau – jie nepatenka net į savo teritorines mokyklas, kurias pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskyrė pati savivaldybė.
Po nesėkmingo pirmojo priėmimo etapo praėjusią savaitę tėvai tikėjosi, kad birželio 12-ąją situacija pagerės. Tačiau paaiškėjo, kad daugybė šeimų vietų negavo ir po antrojo rato. Jos piktos ir pasimetusios – lauks iki rugpjūčio pabaigos, nežinodamos, kur mokysis jų vaikai. Gi būsimi devintokai negali nei įsigyti naujos mokyklos uniformų, nei susipažinti su būsimais klasės draugais, nei ramiai mėgautis beprasidedančiomis vasaros atostogomis.
Kas atsakingi už tai, kad 15 metų žinoma gimstamumo banga nevirto realiomis klasėmis? Kodėl planavimo klaidos vėl krenta ant tėvų pečių? Ar miesto valdžia braižydama mokyklų žemėlapius tikrai skaičiuoja realius vaikus? Kiek dar metų Vilnius gyvens pagal pasenusius skaičius ir nematys savo augančių vaikų?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, vilnietė aštuntoko, kurios sūnus negavo mokyklos, mama Jūratė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.

Valstybiniai brandos egzaminai (VBE) virsta nusirašinėjimo čempionatu. Apie tai po šią savaitę vykusios pirmosios matematikos VBE dalies, kurią laikė vienuoliktokai, prakalbo elitinių šalies gimnazijų matematikos mokytojai.
Vienuoliktokai atvirai liudija matematikos mokytojams, esą atsakymų nusirašymas nuo šalia sėdinčių geriau besimokančių bendramokslių, išmaniųjų laikrodžių ar telefonų, taip pat skaičiuotuvų, turinčių uždavinių sprendimo funkcijas, naudojimas kai kuriose šalies gimnazijose tapo kone norma.
O ir egzaminų vykdytojai – tie patys mokyklų mokytojai – kartais tiesiog žiūri pro pirštus ir neva nemato nusirašinėjimo. Jaunuoliai, stropiai mokęsi vienuolika metų, bet surinkę šiame egzamine mažiau taškų nei jų silpniau besimokantys, bet meistriškai nusirašinėjantys bendramoksliai, pasijuto nubausti.
Matematikams atvėrus VBE Pandoros skrynią – netrukus apie nelygiavertes sąlygas prabilo ir lituanistai. Mat pirmąją lietuvių kalbos VBE dalį, vadinamą kalbėjimą ir publicistinio teksto analizę, vertina savas, vienuoliktokui dėstęs mokytojas. O ir kadangi du mokiniai analizuoja tą patį tekstą, tai mokytojas gali ne tik pasakyti savo mokiniams, koks bus tekstas, o ir antrasis mokinys turi dvigubai daugiau laiko pasiruošti tokiai analizei. Pirmasis mokinys ruošiasi analizei 20 min., o antrasis - jau 40 min.
Tad ar tai vis dar galima vadinti egzaminu?
Kaip užkirsti kelią sistemingam sukčiavimui – tiek per savarankiškus ar kontrolinius darbus, tiek laikant vadinamus nacionalinius moksleivių pasiekimų patikrinimus (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) ar juolab per VBE? Ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už akademinį nesąžiningumą?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Elicėjaus turinio vadovė, matematikos mokytoja ekspertė dr. Vilija Dabrišienė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą, Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Namų darbų tradicija remiasi prielaida, kad mokinys turi savarankiškai įtvirtinti mokykloje įgytas žinias po pamokų. Tačiau šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa vis prieinamesnis ir sumanesnis, vis dažniau kyla klausimas – ar tradiciniai namų darbai dar turi prasmę? Mokiniai gali pasinaudoti įvairiomis DI priemonėmis, kurios pateikia atsakymus, išsprendžia uždavinius, parašo tekstus, sukuria skaidres, - ir visa tai vos per keletą sekundžių.
Taigi, savarankiško žinių įtvirtinimo namuose logika nebeveikia - namų darbų pedagogika praranda prasmę, nes DI amžiuje namų darbai nei ugdo mokinių gebėjimų, nei padeda įtvirtinti žinių.
Tačiau ar tai reiškia, kad namų darbai turėtų visiškai išnykti? O gal turi keistis namų darbų forma? Kokia ji turi būti? Kiek mokytojų tam yra pasiruošę? O ir kaip turėtų keistis mokinio ugdymas mokykloje?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja mokytojas Mantas Karanauskas, Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, ir Adomas Rutkauskas, IT ekspertas.


Ved. Jonė Kučinskaitė.

Tuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba pasirenka anglų kalbą! Prieš penkerius metus anglų kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko 291 tūkst. moksleivių. Vokiečių ir prancūzų kalbos, kadaise buvusios dalyje Lietuvos pirmosiomis užsienio kalbomis, neteko žavesio – jų besimokančiųjų mažėja kiekvienais metais. Štai vokiečių kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą šiais mokslo metais mokosi vos 800 moksleivių (prieš penketą metų mokėsi kone 1300 moksleivių), o prancūzų kalbą - mažiau nei 250 (prieš penketą metų - dukart daugiau). Dar ženkliau smigo rusų kalbos, kaip pirmosios užsienio kalbos, pasirinkimas, – ją tesimoko 90 pirmų - dvyliktų klasių moksleivių. Jos prieš penkerius metus mokėsi kaip pirmosios kalbos penkiskart daugiau Lietuvos moksleivių.
Tačiau įdomiausia, kas vyksta su antrąja užsienio kalba, kuri pradedama Lietuvoje mokyti nuo 6-osios klasės? Čia rusų kalba atgimsta netikėtai stipriai: ją pasirinkę per 85,5 tūkst. Lietuvos mokinių! Tiesa, prieš penkerius metus, kol niekas nekreipė dėmesio į rusų kalbos išplitimą Lietuvos mokyklose, jos mokėsi daugiau nei 108 tūkst. moksleivių.
Tiesa, vokiečių kalba irgi pamažu įgauna antrą kvėpavimą, ypač tarp šeštokų-aštuntokų. Vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu mokosi beveik 36 tūkst. moksleivių; kai prieš penketą metų buvo trečdaliu mažiau - 24,7 tūkst.
Tyliai, bet atkakliai kelią skinasi dar viena „lingua franca“ kalba - ispanų. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi net 6400 moksleivių. Ypač daug šią kalbą pasirinko šeštokų - kone pustrečio tūkstančio. Didžiuma jų - Vilniaus mokyklų moksleiviai. Dar prieš penkerius metus ispanų kalbą mokėsi dešimtkart mažiau vaikų - tik 649. Ar tai ženklas, kad moksleiviai ieško naujovių, egzotikos, gal net… ateities kalbos?
Prancūzų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas plinta lėtai: prieš penkerius metus jos mokėsi beveik 9 tūkst. moksleivių, o šiais mokslo metais - tik daugiau nei 14,4 tūkst.
Deja, italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – jų beveik niekas nesimoko kaip antrųjų užsienio kalbų: lenkų k. - vos 112 jaunuolių, o italų k. - tik 41.
Vienos užsienio kalbos Lietuvoje mokosi daugiau nei 166 tūkst. moksleivių, dviejų užsienio kalbų - beveik 147 tūkst. moksleivių, o trijų užsienio kalbų - daugiau nei 900 moksleivių.
Taigi, Lietuvos mokyklose renkantis užsienio kalbas vyksta tylus perversmas. Augantis susidomėjimas trimis kalbomis rodo – smalsumas gyvas! Ar mes jam pasiruošę?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja dr. Arūnas Šileris, anglų kalbos specialistas, buvęs sostinės vicemeras, aktyviai prisidėjęs prie ispanų kalbos diegimo sostinės mokyklose, ir Edvinas Šimulynas, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės pavaduotojas.


Ved. Jonė Kučinskaitė