Prasideda stirnų ruja ar vestuvės. Biologas Eugenijus Tijušas sako, kad šis laikotarpis - labai atsakingas metas, nuo jo priklauso ne tik šių stirnų ramybė, bet ir kitų metų stirniukų sėkmė.

Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie sode auginamus retuosius augalus, kurių Lietuvoje yra gal po vieną ar dvi augavietes. Kodėl tenka saugoti Lietuvoje augančius retus augalus ?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Žalčiai - Asvejos regioninio parko emblema. Kaip saugomi žalčiai, kiek jaukūs šie gyvūnai, pasakoja Asvejos regioninio parko rekreacijos vadybininkas Nerijus Brusokas.

Kauno Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius sumažindina su retu augalu - tulpmedžiu ir primena, kad sode taip pat yra žalčių.

Didžiosios zylės peri jau antrąją vadą. Kol patelė šildo kiaušiniukus, patinėlis randa laiko giesmėms.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Verkių ir Pavilnių regioninių parkų ekologas Rokas Butkus pasakoja, kaip ir kodėl parke saugomos varlės, kas daroma, siekiant atkurti lašišų populiaciją. Primena, kad Verkių parke teka upelis Cedrono vardu pavadintas, šalia kurio įrengtas pažintinis takas.

Lietuvoje – vasara. Prie savo inkilo gieda margasparnės musinukės patinėlis, o jo patelė peri jau antros vados dėtį.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kauno zoologijos sodas ruošiasi uždarymui, netrukus prasidės rekonstrukcija. Snieginiai leopardai išvyko į Vengriją, nykštukinė begemotė skrenda į Pietų Afrikos respubliką. Žirafos lieka zoologijos sode, joms bus statomas laikinas, visus reikalavimus atitiksiantis statinys. Po poros metų, Lietuvos zoologijos sodas atitiks tarptautinius reikalavimus, o lankytojai galės ne tik stebėti gyvūnus, bet ir juos pažinti.

Pirmi šios vasaros gegužiukai jau paliko lizdus, paskutinieji dar tik bus perimi. Ar gegutės jau baigia kukuoti?

Po Joninių dar tiek daug šviesos, saulės, debesų, žalumos ir žiedų, tad, ruoškitės į kelionę – kuo anksčiau, tuo daugiau regėsite, patirsite.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Joninės - didžiausia vasaros šventė. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius priminė, kad papartis niekuomet nežydi, tačiau turi sporas, kuriomis dauginasi. O, kodėl mes manome, kad papračiai žydi?

Vilniuje, Verkiuose pristatyta ką tik išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga. Knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius pasakoja, kad pirmą kartą apie 900 rūšių įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas ir specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kelionę pradėjome Dubingiuose Asvejos regioninio parko Lankytojų centre, toliau, aplenkdami Gurakalnės pažintinį taką, pasivaikščiojome Liudgardo pažintiniu taku, kuris yra aukštesnis už Gedimino kalną. Tai - status, brandžiu pušynu apaugęs šlaitas tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Iš čia atsiveria puikus vaizdas į Asvejos ežerą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta jau užkopė į savo šviesos viršūnę. Dabar ilgąją dieną paukščiai savo jaunikliams atneša šimtus lesalo porcijų, vabzdžiai aplanko milijonus žiedų ir kiekvieną akimirką gimsta nauja gyvybė.

Ventės rago ornitologinės stoties specialistas Vytautas Eigirdas paaiškina, kodėl iki šiol laukuose būriuojasi daugybė gandrų, kodėl jie nekuria šeimų?

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pataria, kaip šienauti, kad nežūtų šimtai vabzdžių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Prieš 100 metų juodasis strazdas buvo baikštus ir atsargus miškų paukštis, rašė prof. Tadas Ivanauskas. Dabar juodieji strazdai ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje tampa žmonių aplinkos dalimi, tačiau dažnai soduose, sodybose juos sudrasko bešeimininkės katės.

Šie metai naminėms pelėdoms buvo palankūs sako, ornitologė Gintarė Grašytė. Ji šį pavasarį sekė daugelio pelėdų šeimų gyvenimą ir pasakoja, kad pelėdų jaunikliai dabar jau pradeda skraidyti.

Biologas Eugenijus Tijušas pasako, kaip ir kodėl laukėja šunys, kokios žalos pridaro jie gamtai ir paneigia mitus apie sulaukėjusių šunų ir vilkų draugystę.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie Žuvinto pavasarį, apie paukščių gyvenimą ir Žuvinte naudojamas tvarkomosios gamtosaugos priemones.

Kokia miškų kirtimo tvarka pavasarį, ar gali būti kertami miškai paukščių perėjimo metu?Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko atsako, kad jokiu būdu negalima, nebent būtina, kai naikinami kenkėjai.

Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo iš valčių nugalėtojas molėtiškis Sigita Lukšta papasakojo, koks šis pavasaris spiningautojams, kodėl lydekos išneršė vėliau ir kodėl žvejus jis skatina vadovautis „pagavai – paleisk“ principu.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkas Rimvydas Juškaitis pasakoja, kuo plėšrūs žvėrys praturtina savo racioną ir kodėl mokslininkas džiaugiasi, kad prie jo namų peri ir naktimis ūbauja pelėdos.

Netrukus atsiras ir uodai. Kodėl daug kas uodų nemėgsta, kodėl uodai taip įkyriai zyzia pasakoja Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė, kuri taip pat primena, kad kraujasiurbiai vabzdžiai gamtoje užima ypatingą vietą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė