Nacionalinės ekspedicijos idėjas vienija Dunojus, o koks jis Kroatijoje ir Serbijoje, kokias nacionaliniais parkais didžiuojasi Rumunija, Kroatija ir Serbija?

Ar jau visi paukščiai sugrįžo?Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kodėl mažėja sugrįžusių paukščių, kaip jie jaučiasi?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje pagaliau brandus pavasaris. Bitininkas Jonas Jakaitis atidarė avilius ir pasakojo, ką šiuo metu veikia bitutės.

Sveikina gegutė – turėkite pinigėlių. Kaip apginsime meškinį česnaką?Žvejui Eugenijui žvejyba – ne tik žuvų pilni krepšiai, svarbiausia, gerai leisti laiką.









Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyrius vedėjas Arūnas Grušas, daugybę metų gelbstintis į krantą išmestus ruonius, pasakoja, kaip gydomi paliegę, nusilpę ruoniukai.

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad pavasaris – jauniklių metas. Kai kurie žvėrių ir žvėrelių jaunikliai tik gimę yra stiprūs, gali patys keliauti kartu su mama, kitiems – reikalinga tėvų priežiūra.

Išleista nauja, jau ketvirtoji Raudonoji knyga. Prie jos išleidimo prisidėjo Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, kuri sako, kad tokios apimties veikalą gali parengti tik didelis autorių kolektyvas. Raudonojoje knygoje – aprašoma gyvūnų, augalų, grybų būklė.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pavasarį sula - vienas malonesnių gamtos atradimų, kurį gali paragauti. Tačiau - iš to paties medžio kasmet sulos tekinti nereikėtų, be to, kai jos jau būname prisiragavę, turėtume medžio kamiene išgręžtą skylę užkalti mediniu kaiščiu, užtepti tepalu, kad grybas neįsimestų.

Jau žydi žibuoklės, plautės, rūteniai, bluznutės, vištapienės ir šalpusniai. Jų žieduose, net ir gana vėsiomis dienomis dūzgia kamanės. Nemuno deltos regioninio parko ekologas Povilas Bagdonas pasakoja, kad šiuo metu delta pilna įvairiausių paukščių, kurie jau pradeda perėti.

Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas, dr. Julius Taminskas sako, kad tirpsmo vanduo mažai tepakėlė telkinių vandens lygį, net pelkės iki šiol negali atsistatyti. O viskas dėl to, kad pastaraisiais metais buvo per mažai lietaus.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ant kai kurių ežerų, tvenkinių, kūdrų – dar ledas. O ar žinojote, kad varlės ir rupūžės žiemoja tiek vandenyje, tiek sausumoje ? Dar herpetologė, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė – Cse primena, kad varlės ir rupūžės dar labai lėtos ir apsunkusios keliauja per kelius, todėl turime būti labai atsargūs.

Ventės ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys pasakoja jog sugrįžta, Pietų Afrikoje žiemoję, jo namų gandrai.

Juodkrantės gamtos tyrimo stoties darbuotoja, ornitologė Jūratė Zarankaitė sako, kad Kuršių Nerija – ypatingas regionas, net ir pavasaris ten ateina kitaip. Šiuo metu jau pilna pavasarinių paukščių – pulkais skraido mėlynosios zylės, lizdus tvarkosi kormoranai, tiesa, tikros žalumos dar mažai.

Žmones, ištroškę gamtos, tyro oro, laisvės. Neries regioninio parko, esančio netoli sostinės, direktorė Audronė Žičkutė, pataria, kur galime keliauti, ką galime pamatyti ir kaip lankytis gamtoje, nes saugomų teritorijų ar miškininkų įrengti pažintiniai takai dažną laisvadienį primena judrią gatvę.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus edukologė Lina Marmaitė padeda orientuosis muziejaus ekspozicijoje, kuri apima gyvūnijos įvairovę nuo bestuburių iki žinduolių, o vien vabzdžių - daugiau du šimtai tūkstančių.

Labanoro regioniniame parke, Mindūnuose įsikūręs Ežerų žvejybos muziejaus kompleksas. Jo ekspozicija labai turtinga, tad, šiandien pasakosime tik apie medžioklės ir gamtos ekspoziciją. Ją surinkęs ir muziejui padovanojęs Antanas Truskauskas sako, kad ekspozicijos įžymybė – sitatunga, nardanti antilopė.

Ved. Alvyda Bajarūnaitė, Selemonas Paltanavičius.

Vos atšilo, išdžiūvus pirmiems pernykštės žolės lopeliams, dega pievos ir laukai. Pavasariniai pievų gaisrai – didžioji bėda, sako biologas Eugenijus Tijušas ir svarsto, kad galėtų padėti – baudos, pokalbiai, aiškinimas?

Vilniaus Universiteto Geochemijos mokslų fakulteto docentas, daktaras Jonas Volungevičius prisimena, kad kažkada Lietuvoje kiekvieno ūkio paribiu buvo želdinių juostos. Kokia lauko želdinių ekologinė vertė ir kaip tokia želdinių juosta gali būti formuojama?

Nemuno deltos regioninio parko ekologas Povilas Bagdonas pasakoja, kaip atrodo šių metų potvynis ir kokius paukščius stebi užlietuose laukuose?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tetervinas – palyginti stambus, ryškus, labai garsus paukštis, kurio burbuliavimą pavasario rytais galime girdėti iš toli. Ši paukščių rūšis – saugoma, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl ypač turime atsargiai elgtis gamtoje ir netrikdyti tetervinų, sako ornitologas Liutauras Raudonikis.

Daugelis vabzdžių buvo aktyvūs ir žiemą, o vasario pabaigoje jau apsiskraidė bitės. Entomologo Povilo Ivinskio liudijimu, vabzdžių pavasaris prasidėjo.

Pilkosios žąsys sugrįžo namo ir anot, Žuvinto rezervato ekologo Arūno Pranaičio, jos jau pradeda perėti.


Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė