Įgarsintas vaizdas

Žymiausių muzikinių temų atsiradimų istorijos bei funkcijos kine – tai standartai, kurie išmokė mus emocijų kine ir sustiprino jas gyvenime. XX amžiaus antroji pusė – aukso amžius kino muzikos industrijojoje, kai susiformavo atsakymai į muzikos meistriškumo, turinio ir formos beo žanrų klausimus. Pagaliau kelios kompzotiorių kartos pasiekė, jog muzika taptų pilanverte kino meno dalimi ir tai išliko iki šiol, o jauniausiosji karta toliau tęsia tradicijas saugiai sekdami didžiųjų meistrų darbais arba laužo taisykles, sukurtas dar 100-am metų į priekį.




Ved. Ieva Buinevičiūtė

“Tenet”, “Oppenheimeris” ar “Vakanda amžiams” – tai filmai, žymintys švedų kompozitoriaus Ludwigo Göranssono stilistinę transformaciją per dešimtmetį: senovės civilizacijų muzikos tyrinėjimai, šiandienos atlikėjų muzikos prodiusavimas, egzotiškų šalių muzikos jungimas kartu su šokių muzika ar sudėtingo moklsininko portrteto kūrimas garsais – visą tai, kas jau įvyko L. Göranssono karjeroje ir kas jau įvertinta reikšmingiausiais muzikos ir kino apdovanojimais.



Ved. Ieva Buinevičiūtė

Režisieriaus Damieno Chazellės ir kompozitoriaus Justino Hurwitzo darbai – jau žymi penkiolikos metų bendradarbiavimo laikotarpį. Džiazu alsuojantys pop muzikos plūpsniai, kuriais konstruojamos ar labiau rekonstruojamos jaunystės dueto patirtys žengiant į kino ir muzikos pasaulį, studijų akimirkos. Ir nors dažnai jie „kaltinami“ paauglišku naivumu, per jų kūrybą susipažįstame su skirtingais muzikos stiliais, formavusiais XX-XXI amžių pop kultūrą.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kultinis ir „sunkiausiai“ suprantamas Davido Lyncho 1997-aisaisi sukurtas filmas „Pamirštas gretikelis“ - tai kiek primirštas garso takelis, padaręs įtaką šiandieniniams muzikos stiliams. Pats režisierius filmą traktuoja kaip siaubo fugą – terminą apibūdininantį vieną sudėtingiausių polifoninės muzikos žanrų ir sudėtingą psichinę būseną, kuriai būdinga tapatybės suvokimo praradimas ir klajonių, kelionių būtinybė. „Pamirštas greitkelis“ kaip pagrindiniam veikėjui režisieriaus parengtas garso takelis fugos forma.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

„Jos“ ir „trans“ muzikoje: moterų ir „queer“ atstovų – elektroninės muzikos kūrėjų veidai XX amžiuje ir jų darbai pripažinti tik XXI-ame. Apie moterų ir translyčių asmenų eksperimentus ir bandymus surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje.
Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūra, afro skambesius ir juos jungė antrajame blokbasterio “Juodji Pantera” filme “Vakanda amžiams”? Muzikos archeologija, atrasti instrumentai iš gyvūnų ir augalų sėklų, įrašai keliuose žemynuose ir prodiusavimo patirtys, atkeliavusios iš hip hopo, pop muzikos kultūros. Kompozitorius su filme naudojama jo paties kurta ar prodiusuota muzika atneša naujas madas į Vakarų pasaulio šokių aiškteles, jungdamas senųjų civilizacijų skambesius su šiandien kylančiomis savito stiliaus muzikos žvaigždėmis ar jau gerai žinomų vardų atliekama pop muzika.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Blogi vyrukai ar teisuoliai ir jų pasaulis žiaurioje aplinkoje: Džiazu, orkestrine muzika, minimalizmu ar pop muzikos ikonų kompozicijomis įgarsinti trileriai atskleidžia įvairias kriminalinio pasaulio veikėjų puses, o sunkoką, grubų, kartais labai didžiulio tempo muzikos skambesį pertraukia romantinės muzikos minutės, atveriančios jautriausius istorijos sluoksnius. Per kelis trilerius, veiksmo filmus, detektyvus, film noir žanro filmus formuojamos Holivudinės kriminalo ir „romantikos” klišės.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įdomiausi ir ryškiausi pavyzdžiai, keitę kino muzikos industriją ir istoriją: prieš šimtmetį kurta, iš Brodvėjaus į Holivudą nukeliavusi melodija "Tea for Two" vieniems kelia džiaugsmą, kitiems – isteriją dėl vienišumo, novatoriška Jerrio Goldsmitho partitūra erotiniam trileriui, transformavusi emocinę kino muzikos funkciją, B. Herrmanno kūriniai, kurie galėjo būti atlikti tik kitoje Atlanto pusėje, klasikiniai kino muzikos pavzydžiai, kurių atsiradimas susijęs su muzikantų streiku, po kurio keistėsi ir Holivudo studijų sistema.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Pirmieji skambesiais, įgarsinę nebylius judančius paveikslėlius, technologinis progresas ir garsinio kino įsigalėjimas per šimtmetį atvedė į kino ir muzikos jame standartizavimą. Kokie pokyčiai įvyko kino industrijoje, prisidėję prie garso takelio atsiradimo, muzikos funkcijų pokyčių?
Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus, jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Christopherio Nolano filmo „Oppenheimeris“ Ludwigo Göranssono garso takelis, kaip fiziko nutapytas portretas ar portretai, atskleidžiantys skirtingas jo asmenybes puses, paryškinantis R. Oppenheimerio svyravimus, bombos kūrimo procesą tiek mokslinėje, tiek politinėje sferose, pasiruošimą jos sprogimui ir suvokimą, jog kelio atgal nebėra. Sudėtingas epinis pasakojimas paryškinamas tipiniu "nolanscore'u" kuriame - didžiulio orkestro skambesiai, intymias fiziko gyvenimo detales, paryškina solo smuikas, ar tylūs prisilietimai prie fortepijono. Panašus ir kitoks į ankstesnius Hanso Zimmerio kurtus takelius, Goranssono pasižymi glaudesniu ryšiu su istorija ir paties R. Oppenheimerio charakteriu.