Vilnius - baltarusiškas miestas, teigia vadinamoji litvinizmo teorija. Kai kurie Lietuvos politikai jai prijaučiančius baltarusius laiko grėsme nacionaliniam saugumui ir ragina jiems neišduoti leidimų gyventi Lietuvoje. Visgi kiti istorikai mano, kad litvinizmas tėra baltarusių bandymas ieškoti savo vietos Vakaruose. Pasak jų, pavogti Lietuvos istoriją tiesiog neįmanoma.

Ar baltarusių litvinizmas pavojingas?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, buvęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ir Lietuvos baltarusis, politologas Vadzimas Vileita.

Ved. Liepa Želnienė

Praėjusių metų įsisiūbavusi infliacija išaugino maisto kainas. Lietuvos gyventojai vidutiniškai maistui skiria penktadalį visų išlaidų. Už maistą mokame panašiai kaip olandai ir vokiečiai, tačiau atsiliekame pagal vidutinį atlyginimo dydį. Ar tai lemia ekonominės priežastys? Daugelis lietuvių važiuoja į Lenkiją pirkti maisto produktų. Kodėl šioje šalyje jie yra pigesni? Ar yra priemonių, kuriomis galima padėti sunkiau besiverčiantiems asmenims ir šeimoms?

Apie tai laidoje diskutuoja INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo narys Andrius Kupčinskas, portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Ved. Virginijus Savukynas

Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą, šalia jau mokamų vaiko pinigų. Dirbantiems tėvams siūloma taikyti mažesnius mokesčius. Valdantieji sako, kad siūlytojai turėjo pasiūlyti ir pajamų šaltinį, todėl tai nelaiko gera idėja. Tačiau jiems primenamas pažadas iš programos – apmokestinant pajamas atsižvelgti į mokėtojo vaikų skaičių.

Ar reikia didinti mokestines lengvatas šeimoms?

Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteteto pirmininkas Mindaugas Lingė, „Versli mama“ vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, akademikas Romas Lazutka, Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Seimo narys Tomas Tomilinas.

Ved. Marius Jokūbaitis

Volodymyras Zelenskis antrąkart sieks prezidento posto, jei prezidento rinkimai Ukrainoje vyks kitąmet, tebesitęsiant Rusijos pradėtam karui. Tuo metu stringant kontrpuolimui, užkulisiuose vis labiau užsimenama, kad Ukraina bus verčiama derėtis su agresore.

Kaip galėtų baigtis karas Ukrainoje, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, signataras Albinas Januška, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.

Ved. Mindaugas Jackevičius

Naujieji mokslo metai prasideda sproginėjant įtampoms. Dvi pedagogų profsąjungos jau rugsėjį žada streikus ir kaltina Vyriausybę nesilaikant susitarimų dėl atlyginimų didinimo. Mokytojų bendruomenė nerimauja ir dėl atnaujintų programų, kurių diegimui esą iki galo nepasirengta, o dabartiniai vienuoliktokai jau atvirai vadinami eksperimentine laida. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo ruožtu, tvirtina, kad pažadus mokytojams vykdo, o pertvarkoms priešinasi „etatiniai kritikai“. Ar mokytojų streikai pagaliau palauš stagnuojančią sistemą?
Aktualijų studijoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė Lilija Bručkienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, biologijos mokytojas Paulius Sungaila ir portalo LRT.lt žurnalistė Aida Murauskaitė.

Ved. Jurga Tvaskienė

Pavasario pabaigoje Lietuvos politinę padangę drebino politiniai skandalai: buvo kalbama apie Vyriausybės atsistatydinimą. Vasarą aistros nurimo, tačiau politinės partijos intensyviai ruošiasi Seimo rudens sesijai. Parlamente bus svarstoma mokesčių reforma, situacija švietimo bei sveikatos apsaugos srityse. Be to, partijos jau pradėjo rinkti kandidatus, kurie dalyvaus Prezidento rinkimuose. Ko daugiau bus – politinio sutarimo ar politinių žiežirbų ir skandalų?

Ved. Virginijus Savukynas

Rusijos piliečiai, kuriems suteikta ir Lietuvos pilietybė, netenka jos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui arba už valstybės diskreditavimą. Pirmadienį pasiūlyta atimti pilietybę Jurijui Kudimovui, kuriam pilietybę suteikę tuometinis šalies vadovas Algirdas Brazauskas.

Taip pat siūloma griežtinti pilietybės suteikimo procedūras.

Ar reiktų peržiūrėti rusijos piliečiams suteiktą Lietuvos pilietybę?

Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas, Rusijos pilietybės atsisakęs Viktor Voroncov, Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Ved. Marius Jokūbaitis

Nemalonios staigmenos, sudėtinga situacija, brangsta paskolos – taip piešiamas būsimas ruduo. Kiti klausia – o kur gi ta žadėta krizė?

Prie viso to, dėl planuojamos mokesčių reformos įsisiūbavo emocijos. Nors ji, esą, menkai tepagyvins ekonomiką.

Koks vis dėlto bus tas ruduo?

Dalyvauja: Premjerės patarėjas Raimondas Kuodis, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ved. Mindaugas Aušra

Po 12 metų – bent pusė Lietuvos gyventojų bus pasiryžę ginti valstybę tiek ginklu, tiek taikiomis priemonėmis. Toks pilietinio pasipriešinimo strategijos tikslas. Bet dėl jos įgyvendinimo priemonių diskusijos netyla iki šiol. Vieni sako – likę neišgirsti. Kiti pyksta, kad prieš metus priimtos strategijos įgyvendinimui iki šiol nepasiruošta. Ministerija tikina – planas jau yra. Kokiomis priemonėmis valstybė sieks stiprinti piliečių valią gintis?

Apie tai diskutuoja LRT "Aktualijų studijos" svečiai Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Aurimas Navys, Jaunimo organizacijų tarybos Prezidentas Domantas Katelė ir Nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė.

Ved. Milda Vilikanskytė

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, šalia kurios buvo ir slaptieji protokolai. Jais buvo pasidalinta Vidurio Europa. Sovietmečiu disidentai, primindami šį gėdingą susitarimą, keldavo Lietuvos laisvės klausimą, 1989 metais, minint šią datą, nuo Vilniaus iki Talino nusitęsė Baltijos kelias. Tačiau, praėjus nuo nepriklausomybės paskelbimo 33 metams, matome grėsmingą situaciją. Šiandienė Rusija net neslepia savo imperinių ambicijų, istorijos veikaluose bandoma pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą. Ar šio pakto šešėlis netvyro ir virš dabartinės geopolitinės situacijos Vidurio Europoje?
„LRT aktualijų studijos“ diskusijoje dalyvauja istorikas Algimantas Kasparavičius, Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Audronis Ažubalis.


Ved. Virginijus Savukynas