Lapkričio pradžia visada reiškia, kad į vieną susipins ir Visų šventųjų, ir mirusiųjų dienos, važiuosim prie kapų, degsim žvakutes ir vėjyje stovėsim apsikabinę dar gyvus saviškius. Mirtis romantiška gali būti tik iš tolo, bet kai ji išsiveda ką nors iš tavo artimo rato, tu staiga supranti, kad tavyje žioji tavo mylimo žmogaus ūgio skylė.

Aktorius Šarūnas Banevičius mirties neromantizuoja, tačiau drąsiai ją perkelia ir į savo spektaklius. Sako, kad yra vienas tų retų aktorių, kuris be jokių prietarų gali ant scenos pagulėti net ir karste. Šarūnas vaikystėje dažniau dalyvavo laidotuvėse nei vestuvėse, mielai imdavosi išdėlioti kelią eglišakiais, o laiptinės vaikams sekdavo šiurpias numirėlių istorijas.

Pokalbis apie visada šalia esančią mirtį, bet dar labiau apie gyvenimą.

Ved. Viktorija Urbonaitė