Lauritos Peleniūtės gyvenime buvo visko: ir skaudžių netekčių, ir išsiskyrimų, ir ieškojimo savo vidinės šviesos. Senosios liaudies dainos kaip kokia nematoma gija lydėjo ją ir mokė promočių išminties. Dabar ji tuo dalijasi su tūkstančiais žmonių, naujai atrandančių dainos galią. Šalia Lauritos uždainuoja net tie, kurie šventai tikėjo, kad dainuoti jiems nelemta. Apie dainose užkoduotas paslaptis, drąsą gyventi pagal save ir besąlygišką meilę gyvenimui – pokalbyje.

Ved. Viktorija Urbonaitė