Nesėkmė Lietuvoje dar visai neseniai buvo stigmatizuojama, tarytum tai būtų kažkas blogo, nes viešai kalbėti galima tik apie sėkmę. Istorijų renginių apie nesėkmes „Fail Nights“ organizatorė Simona Laiconaitė sako, kad jei nedarome klaidų, vadinasi, nekuriame nieko naujo. Bet jeigu klaidos yra natūrali kiekvieno progreso dalis, kodėl mes vis dar taip bijome klysti?

Apie savas ir svetimas nesėkmes, kurios praėjus laikui tampa beveik anekdotais – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Vaikų ir jaunimo numylėtoji rašytoja Kotryna Zylė sako, kad viso jos pačios gyvenimo ir kūrybos ašis yra meilė ir mirtis. Ryškiausia akistata su mirtimi ją ištiko ne laidotuvėse, o gimus dukrai. Tą akimirką Kotryna aiškiai išgyveno savo trapumą ir mirtingumą.

Apie knygose užrašytą gyvenimą, pogimdyvinę melancholiją ir meilę – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Viena jų mokinė sako: „Aš nelabai tikiu Dievu, bet jei tikėčiau, tai sakyčiau, kad kiokušin karate treneris Gintaras Kazilionis ir jo žmona Laura yra jo pasiuntiniai žemėje įgalinti neįgalius žmones gyventi. Kažkokiu mistiniu būdu jie randa kelią į tų žmonių širdis ir protus.“

Karate į jų gyvenimą atnešė ne tik sveiką gyvenseną, bet ir vienas kitą. Šiandien jau vyro ir žmonos tandemas ant dalinasi troškimu daryti pokytį. Jų treniruojami nematantys, negirdintys, fizinę ar intelektinę negalią turintys žmonės liudija, kad niekas nemoka taip įkvėpti drąsos ir pasitikėjimo kaip Gintaras ir Laura Kazilioniai.

Apie radikalius gyvenimo posūkius, romantišką meilę ir karate treniruotes su pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Privati bankininkė, juoko jogos instruktorė Jurgita Kalnutė teigia, kad mūsų smegenys nesupranta, ar juokiamės iš tikrųjų, ar dirbtinai, todėl ji moko žmones nesiliauti juoktis ir taip sau padėti. Bet jei jūs galvojate, kad Jurgita yra tik šiaip linksmų plaučių moteris, tai turiu užbėgti už akių ir pasakyti, kad jos optimizmas gimsta iš tikrai ne vėjavaikiškos kasdienybės – Jurgita yra autistiško vaiko mama.

Autizmas dažnai vadinami nematoma negalia. Tačiau autistišką vaiką auginanti Jurgita Kalnutė sako, kad metas klausimą „Už ką čia man taip?" keisti į „O kodėl gi nepabandžius?“

Į pasaulį Jurgita žiūri pozityviai ir šviesiai, tačiau nebijo kalbėti ir apie nepagražintą realybę. Ašaras jai išspaudžia ne sunkumai, bet netikėtas žmonių gerumas. Apie asmenines kovas ir laimėjimus – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Pripažintas džiazo muzikantas, pedagogas ir kompozitorius juokiasi, kad kartais ir jam norisi viską mesti ir išvažiuoti gyventi į sodybą, auginti morkas, burokėlius, įrengti basų kojų taką ir su žmona ir vaikais mėgautis ramybe. Jo muzika neretai kyla iš buities, iš kasdienybės. Gimus vaikui buvo apimtas neišmatuojamo džiaugsmo, sėdėjo mažutėj Karoliniškių buto virtuvėlėj ir rašė muziką. Apie (ne)romantišką džiazmeno gyvenimą, kurio nemato kameros ir scenos prožektoriai – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Stebėdami gatvės šokių pasirodymus turbūt net nepagalvojame, kad dešimtimis apdovanojimų tituluotas šokėjas ir choreografas Laurynas Žakevičius yra diplomuotas socialinis pedagogas bei patyčių prevencijos programos instruktorius. Negana to, jis į šokio sūkurį įsuka ir paauglius, ir senjorus. Pirmą kartą paauglystėje pamatęs televizoriuje breiko šokėjus buvo taip pakerėtas, kad šokis tapo ne tik jo gyvenimo dalimi, bet ir galimybe kalbėti apie svarbius, kartais visai nemadingus dalykus. Apie auginančias patirtis pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Juos išvežė vaiskų birželį daugiau nei už 10-ies tūkstančių kilometrų. Jie buvo jauni, gražūs, svajojo apie ateitį. Tą vasarą viskas apsivertė aukštyn kojomis, juos išplėšė iš namų, iš kasdienybės ir nužmoginę, apiplėšę, išsityčioję gyvuliniais vagonais išvežė į Sibirą. Trijų tremtinių devyniasdešimtmečių Vitalio, Janinos ir Jadvygos istorijos tarsi atvirukai iš praeities – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Justinas Visickas daugeliui pažįstamas kaip komikas, vakarais nuo scenos juokinantis žmones. Dar Justinas yra buvęs seminaristas, šiandien – šeimos vyras, dieną dirbantis tikybos mokytoju. Ir jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad su Justinu galima tik juokauti, jis sugriauna tą iliuziją atvirai prabildamas ir apie asmeninę neivaisingumo patirtį.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Socialiniuose tinkluose drąsiai ir noriai dalinamės ne tik asmenine informacija be filtrų, bet ir esame pirmoji karta, kurianti savo vaikų internetinį archyvą. Vis dažniau girdime, kad viešai prieinamos tėvų įkeltos vaikystės nuotraukos tarp paauglių tampa priežastimi patyčioms, kad užfiksuotos mielos akimirkos su vaikais lengvai gali patekti į piktavalių rankas.

Guoda Sakalauskienė sako, kad teiginys „mano vaikai, ką noriu, tą ir darau“ yra rizikingas ir pats metas pagalvoti ne tik apie savo, bet ir vaikų saugumą ir privatumą. Pati būdama mama ir dirbdama su asmeniniais prekių ženklais, Guoda kviečia į sąmoningesnį internetinės erdvės naudojimą. Tad apie reputaciją, atsakomybę ir netolimą ateitį – pokalbyje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kalbėdami apie spintų tvarkymąsi dažniausiai juokiamės patys iš savęs, nes tai ir sekina, ir nuobodu, ir atrandame daiktų, apie kuriuos seniai esam pamiršę, kol galiausiai jaučiamės beveik didvyriais, kai tose spintose atsiranda vietos. Tačiau yra ir kita priežastis prisiliesti prie tų daiktų – tai artimo žmogaus netektis.

Ūla Petkevičiūtė ne tik organizuoja kitų žmonių namus, bet ir atlieka „mirties valymą“. Ji atvirai dalijasi šia ne itin patogia patirtimi, tikėdamasi, kad kažkam tai bus pagalba tvarkant namus po artimojo mirties, o gal įkvėps ir pačius po savęs palikti tik tai, kas kelia gerus atsiminimus, o ne kalną abejotinos reikšmės „turto” sutvarkyti kitiems. Apie tvarką namuose ir širdyse – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė