Gyvenimo jis neromantizuoja. Sako, kad prasmės klausimas iškyla net ir imantis labiausiai įkvepiančių ir kilnių darbų. Kokių charakterio savybių reikia, kad jaunas žmogus dedikuotų save gyvenimo paraštėse esantiems ir kaip išgyventi, kai svyra rankos. Tiesus pokalbis su Ignu Stančiku apie 12 metų trukusį darbą su benamiais, kurie išmokė, ko gyvenime nedaryti, ir darbą su sutrikusio intelekto žmonėmis, išmokiusiais, kaip iš tiesų džiaugtis gyvenimu.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kad taptų savo srities profesionalu, jis mokėsi 17 metų. Tokių kaip jis Lietuvoje yra vos 8 chirurgai.

Apie prasmės paieškas ilgas valandas operuojant, apie kartais skaudžią realybę, o kartais – prilygstančią stebuklui, apie tai, kiek lieka asmeninio gyvenimo už operacinės durų – atviras ir tiesus pokalbis su veido ir žandikaulių chirurgu Daliumi Matkevičiumi.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Rimti investuotojai ją ir jos drauges vadino mergaitėmis su megztukais, nes toks verslas jiems buvo naujiena ir skambėjo nepatikimai. Šiandien jos ir draugių verslas rodomas kaip pavyzdys, sėkmingas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Apie žongliravimą mamos ir verslo moters vaidmeninimis, apie didelių svajonių užkulisius, apie rimtus pavojus draugystėms ir ką reikia padaryti, kad į mezgimo verslą milijoną eurų investuotų verslo angelai, – pokalbis su Sandra Pangonyte.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Ją pažįsta ir vardu vadina daugybė gydytojų, ji nebijo užduoti klausimų profesoriams ir yra laukiama net ir operacinėse. Ir nors pati nedėvi balto chalato, gana neblogai žmonių kalba galėtų paaiškinti apie aneurizmą, protezavimo ar smegenų operacijas.

Apie gyvenimo posūkius nuo susidomėjimo pilimis ir dvarais, pasinėrimo į knygų rašymą iki darbo komunikacijos specialiste vienoje didžiulėje ligoninėje su Dalia Smagurauskaite – atviras pokalbis laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai šiandien pasitinkame olimpiečius, paprastai klausiame jų apie pasiekimus, medalius, sėkmę, ateities planus ir net į galvą nešauna mintis, kad buvo metas, kai talentingiausius lietuvius sportininkus pasivydavo KGB draudimas neišvykti iš šalies, nes jų šeima pažymėta per daug laisvo mąstymo, ryšių su partizanais, laisvės troškimu.

Ji buvo olimpinė mergaitė, nes gimė kaip tik tuo metu, kai jos tėtis Tokijo olimpinėse žaidynėse ruošėsi pirmajam startui. Jos tėveliai ir gausus giminės ratas užsiėmė irklavimu, tad vaikystėje ji buvo įsitikinusi, kad visi žmonės – irkluotojai.

Apie irklais ir širdimi pasakojamą dramatišką šeimos ir Lietuvos istoriją – pokalbis su Rima Karaliene.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Šios laidos herojus nors ir mokėsi groti trombonu, vis dėlto gatvėje mes jį atpažįstame ne dėl šio instrumento. Per tuos 25 metus ant scenos mes jį matėme visokį: ir jauną, pašėlusį vaikiną suplėšytais marškinėliais ir lateksinėmis kelnėmis, ir susimąsčiusį, jautrų, brandų vyrą. Gerbėjams jis ne tik tas, kuris dainavo „Čiuožki, čiuožki“, bet ir Romeo, Kvazimodas, Žygimantas Augustas ar Tadas Blinda.

Ryškus, charizmatiškas, apdovanotas talentais, publikos numylėtinis, Mantas Jankavičius šiandien yra ne tik keturių vaikų tėtis, bet ir brandus, jautrus ir gilus vyras.

Pokalbis apie gyvenimo lūžius ir ką galima rasti už viso to triukšmo, vakarėlių ir linksmybių.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Lapkričio pradžia visada reiškia, kad į vieną susipins ir Visų šventųjų, ir mirusiųjų dienos, važiuosim prie kapų, degsim žvakutes ir vėjyje stovėsim apsikabinę dar gyvus saviškius. Mirtis romantiška gali būti tik iš tolo, bet kai ji išsiveda ką nors iš tavo artimo rato, tu staiga supranti, kad tavyje žioji tavo mylimo žmogaus ūgio skylė.

Aktorius Šarūnas Banevičius mirties neromantizuoja, tačiau drąsiai ją perkelia ir į savo spektaklius. Sako, kad yra vienas tų retų aktorių, kuris be jokių prietarų gali ant scenos pagulėti net ir karste. Šarūnas vaikystėje dažniau dalyvavo laidotuvėse nei vestuvėse, mielai imdavosi išdėlioti kelią eglišakiais, o laiptinės vaikams sekdavo šiurpias numirėlių istorijas.

Pokalbis apie visada šalia esančią mirtį, bet dar labiau apie gyvenimą.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Mokykloje jam nesisekė, jį išmetė iš 7 mokyklų, kol galop įdavė vadinamą „vilko bilietą“ ir palinkėjo sėkmės į niekur. Ir nors šiandien Marius Marcinkevičius yra garsus vaikų knygų autorius, jų tiesiog dievinamas, gausiai apdovanotas, jo knygos išverstos į daugybę kalbų, šį kartą Marius atskleidžia save ir kitame amplua.

Greta sėkmingos rašytojo karjeros Marius dar yra ir gydytojas, turintis savo akupunktūros kliniką. Tad apie medicinos ir vaikų literatūros sąlyčio taškus, spalvingą ir įdomų gyvenimą drąsiems – pokalbyje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Svajojusi pamatyti savo mylimą muzikos grupę, ji staiga nusprendė rizikuoti ir vienui viena keliauti į jų koncertą tolimame Singapūre. Kad ir kokios džiugios akimirkos jos laukė, vis dėlto vos tik grįžusi viduje jau aiškiai jautė, kad gydytojai jai pasakys apie krūties vėžio diagnozę.

Apie jaunos moters kovą su savo asmeniniais drakonais, troškimą atleisti sau ir sukurti save iš naujo bei apie nenugalimą humoro jausmą net ir krizės akivaizdoje – pokalbyje.

Ved. Viktorija Urbonaitė

Svajones parašyti knygą ji nuvydavo, tikėdama, kad yra svarbesnių dalykų, galų gale – gal dar kada nors suspės. Tačiau staiga susirgusi meningitu, gulėdama ligoninėje ir suvokdama, kad du jos maži vaikai gali likti našlaičiais, savo mamai pasakė, kad dabar tai jau tikrai rašys tą knygą. Vis dėlto pirmiausia ji parašė atsisveikinimo laiškus vaikams.

Pokalbis apie galimybes ir gyvenimo šansus su populiarių kulinarinių knygų autore, tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ kūrėja Renata Ničajiene.

Ved. Viktorija Urbonaitė