Kai jam buvo 12 metų, mirė jo tėtis, turėjęs priklausomybę alkoholiui. Kad jo tėtis nusižudė sužinojo visai neseniai, būdamas jau suaugusiu vyru. Po šios mirties jis jautėsi apie gyvenimą žinantis truputį daugiau nei bendraamžiai, jautėsi kitokiu, nelabai pritampančiu. Šiandien sako, kad mirtis nėra nei gera, nei bloga – ji tiesiog natūrali gyvenimo dalis. Atviras pokalbis su Zigmu Pakštaičiu.

Ved. Viktorija Urbonaitė