Pirmas sakinys

Visuomenės veikėjos Stefanijos ir generolo Kazio Ladigų šeima buvo tarpukario Lietuvos elito dalis. Per karą ir sovietinę okupaciją ji patyrė represijas, žudynes ir tremtis, tačiau net juodžiausiais metais išsaugojo buvusios nepriklausomos valstybės kultūros tradicijas.

Pokalbis su jauniausia Ladigų dukterimi Jone Ladigaite-Ardžiūniene – lyg klajonė po išnykusį XX a. Lietuvos kultūros pasaulį, kuriame sušmėžuoja iš koncentracijos stovyklos grįžęs ir į jų šeimos namus pasibeldęs Balys Sruoga, Stefanijos ir Kazio vestuvių nuotraukoje pozuojantis Kazys Binkis, paskutinius metus Vilniuje leidžianti depresijos kamuojama Birutė Pūkelevičiūtė, dar gyvas, jaunas ir labai talentingas poetas Vytautas Mačernis.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Negalime palyginti, bet palyginkime: kaip literatūra Lietuvoje atrodo tarp kitų menų – dailės, kino, teatro, muzikos? Ar įmanoma atrasti tokius kriterijus, kuriais būtų galima pamatuoti tokias skirtingas kūrybos sritis?

Literatūra ir kiti menai dažniausiai aptariami ir vertinami atskirai, tarsi būtų kultūrinės salos su savo gyventojais ir taisyklėmis. Bet ėmus lyginti vieną meno sritį su kita, galbūt galima pamatyti jų tikrąją būklę: kūrybos lygį, gyvybingumą, talentų kiekį, kritikos vaidmenį.

Dviejų kultūros leidinių redaktorius – „7 meno dienų" redaktorę Moniką Krikštopaitytę ir „Literatūros ir meno" redaktorių Gytį Norvilą – pakvietėme šiam eksperimentui – palyginti tai, kas nepalyginama, įvertinti literatūrą kitų menų kontekste.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Monikos Krikštopaitytės nuotraukos autorius - Gediminas Pranckūnas, Gyčio Norvilo - Vita Norvilienė.

Šiandien rašytoją Vaivą Grainytę turbūt pirmiausiai susiejame su šiuolaikinėmis operomis – ji sukūrė libretus pasaulinio pripažinimo sulaukusioms operoms „Saulė ir jūra“ ir „Geros dienos!”

Tačiau „Pirmame sakinyje“ kartu su autore kalbamės ir apie kitą jos literatūrą – poeziją, dramaturgiją, eseistiką, – klausdami apie svarbiausias Vaivos Grainytės estetikos, pasaulėžiūros ašis ir klausydamiesi jos istorijų apie vaikystės keliones, paauglystės maištus ir darbą spaudos kioske.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Broliai Jevsejevai gerai pažįstami Lietuvos kultūros lauke, nors pažįstantys vieną nebūtinai yra girdėję apie kitą. Juos abu sieja ne tik giminystės ryšys, bet ir darbas su tekstais - tik skirtingais būdais, tikslais, rezultatais. Andrius Jevsejevas – teatro kritikas ir dramaturgas. Paulius Jevsejevas – literatūros tyrinėtojas, semiotikas, vertėjas.

„Pirmame sakinyje“ su broliais Jevsejevais kalbamės, ar nuo vaikystės skaitytos knygos, atrasti literatūros autoritetai ir darbas su tekstais juos labiau jungė ar skyrė.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Per daugiau nei trisdešimt metų keisdamasis nepriklausomos Lietuvos teatras keitė ir savo santykį su tekstu – dramaturgija, literatūros kūriniais, pasakojimais, dokumentiniais liudijimais ir t. t.

Šio santykio kaita gali daug ką pasakyti ir apie pačią teatro sampratą, ir apie jo madas, ir apie literatūrą, kuri visuomet stovi scenos užkulisiuose.

Apie kintančius, bet nenutrūkstančius teatro ir literatūros santykius kalbamės su Lietuvos nacionalinio dramos teatro dirbančia teatrologe Daiva Šabasevičiene.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Nors visi mūsų planai dažniausiai apsiverčia, metų pradžioje vis tiek bandome pasvarstyti, su kuo susitiksime, kur nukeliausime, ką pamatysime.

O ar įmanoma ir verta susidėlioti skaitymo koordinates, iš anksto nusimatant, kokios naujos ar dar tik pasirodysiančios knygos atsidurs mūsų rankose?

Apie šių metų skaitymo planus kalbamės su dviem knygų skaitytojais – rašytoja, komiksų autore Migle Anušauskaite ir istoriku, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriumi Antanu Terlecku.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Airių kilmės britų režisierius Martinas McDonaghas yra žinomas kaip filmų „Septyni psichopatai“, „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ ir kitų juostų autorius.

Tačiau pasaulyje pirmiausia jis išgarsėjo kaip unikalus dramaturgas, kurio kelios pjesės – „Pagalvinis“, „Lineino grožio karalienė“, „Luošys iš Ainišmano salos“ – statytos ir Lietuvos teatruose.

Kodėl šis dramaturgas vadinamas pasakojimo meistru, kokiu būdu jo istorijose dera ir juodas humoras, ir melancholija, ir subtilus jausmingumas – kalbamės su aktoriumi Sergejumi Ivanovu ir režisieriumi Aidu Giniočiu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

„Vida Press“ nuotr.

Apie literatūrą ir futbolą, saviironiją ir humorą, apie nuolatinį savo tekstų taisymą ir perrašymą, aktualią publicistiką ir nebijojimą savo nuomonės – apie tai galėtume kalbėtis su poetu ir eseistu Donatu Petrošiumi.

Tačiau mąstyti apie kitus jam visada įdomiau nei atsakinėti į klausimus apie save. Todėl apie D. Petrošiaus kūrybą „Pirmame sakinyje“ kalbamės ne su juo pačiu, o su literatūrologu Dainiumi Vaitiekūnu ir eseistu, kultūros žurnalistu Gediminu Kajėnu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Šįkart „Pirmame sakinyje“ skamba dešimt eilėraščių, kuriuos iš ispanų kalbos išvertė poetai ir vertėjai Greta Ambrazaitė ir Simonas Bernotas. Greta išsirinko penkis Argentinos autorius, Simonas į savo komandą pakvietė penkis kūrėjus iš Čilės.

Laidoje klausomės jų skaitomos poezijos ir įdomių komentarų apie Lotynų Amerikos literatūrą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Vieniems jo pjesės skambėjo pernelyg buitiškai ir paviršutiniškai, kiti jose įžvelgdavo subtilias potekstes ir drąsią sovietinės tikrovės kritiką. Jo „Mamutų medžioklė“ ir „Šventežeris“ tapo Kauno valstybinio dramos teatro legendomis, jo „Paršo gaudynes“ vienas po kito statė mėgėjų teatrai.

Apie trisdešimt pjesių sukūręs Kazys Saja praėjusiame amžiuje tapo ryškiu grotesko, absurdo ir satyros autoriumi, tačiau jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais jo dramaturgija nutilo – rašytojas pasinėrė į vaikystės, paauglystės prisiminimus ir prabilo jauniems skaitytojams.

„Pirmame sakinyje“ – Antakalnis, Kazio Sajos namai ir pokalbis apie rašytojo kūrybą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta. Vytenio Radžiūno nuotr.