Pirmas sakinys

Tarp teksto ir vaizdo kurianti menininkė Dovilė Bagdonaitė tarsi mėgina ištrinti dailę ir literatūrą skiriančias ribas: jos poezija kupina dailės, o dailė – figūras formuojančių tekstų ir byrančių raidžių.

„Pirmo sakinio“ laidoje su Dovile Bagdonaite kalbames apie šiuolaikines freskas, sąmoningą naivumą, eilėraščius ir meno doktorantūrą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Praėjus daugiau nei 350 metų po išleidimo pagaliau galime lietuviškai atrasti kanoniniu tapusį, šalia Dante`s „Dieviškosios komedijos“ ir Goethe`s „Fausto“ stovintį anglų poeto Johno Miltono kūrinį „Prarastasis rojus“ apie biblinį žmonijos nuopuolį. Jo sutrumpintą versiją parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Lionginas Pažūsis, o jam talkino redaktorė Ingrida Tatolytė.

Abu jie – šios „Pirmo sakinio“ laidos pašnekovai, pasakojantys apie ilgą „Prarastojo rojaus“ kelionę pas Lietuvos skaitytojus – nuo pirmųjų ištraukų pasirodymo prieš trisdešimt metų, iki paskutinės sekundės diskusijų, kurios eilutės turėtų patekti į lietuvišką leidimą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Vieną iš „Mint Vinetu“ įkūrėjų Joną Valonį galima pavadinti žmogumi, kuris įgyvendino – Mariaus Buroko žodžiais tariant - bibliotopiją: sukūrė skaitytų knygų knygyną, Vilniaus senamiestyje gyvuojantį jau trylika metų.

Jonas Valonis sako, kad yra trys priežastys, kodėl žmonės nusprendžia atsisveikinti su knygomis ir jas perduoti į „Mint Vinetu“: „nekyla rankos“, „iškeliavo“ ir „kraustomės“.

Su Jonu Valoniu kalbamės apie knygų iš antrų rankų gyvenimą ir jų kuriamas knygyno erdves, tradicijas, įpročius, pritraukiamus personažus ir sukeliamą vidinę kovą – atiduoti kitiems, o ne pasilikti sau.

Atrodo, kad literatūros žanrų ir rūšių grynumas šiandien praranda prasmę – rašytojai vis dažniau kuria istorijas, išlipančias iš kanonų rėmų ir nepaiso literatūros tradicijai svarbių taisyklių. Ką šiandien vadiname romanu, novele ir eilėraščiu?

Apie kintančius, nykstančius, supanašėjusius ir neišvengiamus literatūros žanrus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su literatūrologe Aušra Jurgutiene ir literatūros kritike, poete Lina Buividavičiūte.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Su lemtinga klimato kaita, vadinama krize, susidūrę XXI a. žmonės jau ir klasikinius literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Ernesto Hemingway`aus „Senis ir jūra“, Hermano Melville`o „Mobis Dikas“ ar Henry Davido Thoreau „Voldenas, arba Gyvenimas miške“, negali skaityti taip pat, kaip ankstesnių laikų skaitytojai.

Naują skaitymo ir interpretacijos būdą siūlo šiame amžiuje išpopuliarėjusi Antropoceno idėja ir kultūroje susiformavusi ekokritika. Apie atsiveriančias naujas žmogaus ir gamtos santykio pažinimo galimybes kalbamės su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, literatūrologe Rūta Šlapkauskaite.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kūrybiškiausia 2021 metų knyga išrinko „Šaltienos bistro“. Su šiuo romanu debiutavusią rašytoją Ievą Dumbrytę pakvietėme pasikalbėti ir pristatyti savąjį kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.

Keliaudami nuo politnekorektiškai skambančio Kazio Binkio „Jonas pas čigonus“ iki romano etalonu laikomo Hermano Melville`o „Mobio Diko“, aptarėme jaunystę Panevėžyje ir kaime, rašymą po pirmos knygos, santykį su lietuvių literatūra ir bendradarbį, į kurį kažkas metė akmenį.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Nuotraukos autorius – Paulius Židonis.

Taip, Algimantas Baltakis, Alfonsas Maldonis ir Justinas Marcinkevičius buvo kursiokai, tapę svarbiomis figūromis ir poezijoje, ir oficialiame sovietinės literatūros lauke. Esame įpratę juos vadinti bendraminčiais, tačiau ar iš tiesų daug bendro jų kūryboje?

Kas ir kodėl iš šios trijulės atrodo labiausiai primirštas ir kaip jų literatūros vertė atrodo šiandien? Apie trijų poetų kūrybą ir jų bendrystės priežastis kalbamės su literatūrologe Donata Mitaite.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Laisvasis pasaulis su siaubu stebi, kaip Vladimiro Putino valdoma Rusija mėgina okupuoti Ukrainą, ir palaiko herojišką ukrainiečių kovą. Daugybė ekspertų mums kasdien komentuoja karo veiksmus ir vertina galimus scenarijus.

Tačiau to neužtenka, jei norime mėginti paaiškinti, kaip V. Putino režimas atėjo iki šio karo, kad dedasi Kremliaus vadų galvose ir kas apskritai yra šiuolaikinė Rusija, pažeidusi bet kokias civilizuoto pasaulio taisykles.

Per dešimtmečius prirašyta ir išleista krūva knygų apie Putino Rusiją, valdančiųjų klanus ir veikimo būdus. Todėl su šios laidos pašnekovais – istoriku Mariumi Ėmužiu ir vertėju Pauliumi Ambrazevičiumi – svarstome, ką iš tos krūvos iš tiesų verta skaityti, ar jos padeda paaiškinti Putino režimo tikslus ir ar apskritai dabar norisi apie tai skaityti.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Atmintis, post-atmintis, kultūrinė trauma – tai žodžiai, kuriais Laima Vincė apibūdina Šiaurės Amerikos lietuvių išeivių prisiminimus apie savo šeimas ir jų istoriją.

Šios laidos pašnekovė parašė disertaciją, kurioje tyrinėjo, kaip po karo į Ameriką atvykę žmonės iš Lietuvos ir jų palikuonys prisimena skaudžią ir mažai girdėtą savo patirtį, dalindamiesi ja su vietiniais angliakalbiais skaitytojais.

Ji tyrinėjo Lietuvos istorijos dalį, kurios mes iki šiol beveik negirdėjome. Apie ją ir kalbamės su rašytoja, vertėja Laima Vince.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Ar įmanoma šiandien literatūra be mugių, pristatymų, socialinių tinklų ir įvaizdžio kūrimo? Apie kuriančių žmonių viešumą ir šiandieninio laiko triukšmą „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju Marku Zingeriu.

Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta