Pirmas sakinys

Marija ir Teklė Kavtaradzės – seserys, kurias pažįstame ir iš jų bendrų darbų kine. Būtent scenaristika yra režisierę Mariją ir dramaturgę Teklę sujungianti sritis.

Ką reiškia kurti kartu su seserimi ir kaip skiriasi jų patirtys teatre, kine ir literatūroje?

„Pirmame sakinyje“ – apie Teklės ir Marijos pasirinkimą skirtingomis ir vieningomis formomis pasakoti istorijas.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Aldona Vilutytė – aktorė, scenos kalbos ir vaidybos dėsytoja. Jos tėvas Mikalojus Vilutis – grafikas ir prozininkas. Juos abu sieja ne tik artimas ryšys, bet ir ištikimybė literatūrai.

Mikalojus daug metų rašo kandžią ir ironišką eseistiką, Aldona – kalbos profesionalė, įgarsinanti filmus ir įvairių žanrų literatūrą. Ji taip pat ir tėvo parašytų tekstų skaitytoja, kaip pati sako – negailestinga, kritiška.

Bet negailestingas ir Mikalojus – per ironiją ir kandumą jo esė nuolat sunkiasi pesimizmas, melancholija ir mirties artumas.

„Pirmame sakinyje“ su Aldona ir Mikalojumi kalbamės apie Vilučių šeimos literatūrinius ryšius.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Nuotraukos autorė – Aldonos Vilutytės sesuo, Mikalojaus Vilučio dukra Emilija Balas.

„Rašyti gali tik ypatingą talentą turintys žmonės. Ne, rašyti gali visi“. Maždaug taip galėtume apibūdinti rašymo sampratos ir rašytojų statuso pokytį, prie kurio prisidėjo ir pastarąjį dešimtmetį populiarėjantys kūrybinio rašymo kursai.

Kaip jie vyksta, kokie jų tikslai ir kodėl tiek daug žmonių nori rašyti? Apie kūrybinį rašymą kalbamės su dviem rašytojomis, kviečiančiomis į savo kursus – Akvile Kavaliauskaite ir Gabriele Labanauskaite.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

„Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“, – tokia pirma eilute prasideda eilėraštis, kurį kunigas Česlovas Kavaliauskas parašė, kai 1953 m. Norilsko lageriuose vyko kalinių sukilimas.

Ten jis buvo kalinamas už religinę veiklą, antisovietinius pasisakymus ir patarnavimus partizanams. Grįžęs iš įkalinimo kunigas iš senosios graikų kalbos išvertė Naująjį Testamentą, daug kitų religinių ir pasaulietinių tekstų.

Per sovietinę okupaciją lageriuose, be šimtų tūkstančių kitų žmonių, buvo įkalinti ir vertėjai - tarp jų Česlovas Kavaliauskas, Antanas Dambrauskas ir Antanas Valaitis. Apie šių trijų literatų gyvenimą ir likimą sovietinių represijų gniaužtuose kalbamės su istorikais Ramune Driaučiūnaite ir Eugenijumi Peikšteniu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Nuotraukoje – vertėjas Antanas Valaitis. Šią nuotrauką istorikas Eugenijus Peikštenis surado antikvariate įsigytame J. W. Goethe`s „Fauste“, kurį A. Valaitis ir išvertė 1934 metais.

Distopijos žanro literatūros kūriniai, kurdami grėsmingus žmonijos ateities scenarijus, kritikuoja dabarties tikrovę ir perspėja mus apie gresiančius pavojus.

Bet daugumos jų struktūra atrodo neišvengiamai labai panaši, o idėjų ratas – įdomus, bet ribotas, rašytojams ir rašytojoms neretai improvizuojant panašiomis temomis.

Ar distopijos žanras neišsėmė savo galimybių? Apie tai kalbamės su dviem autoriais, parašiusiais distopijas – Jaroslavu Melniku ir Dainiumi Vanagu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Knygų pristatymai ar pokalbiai apie kūrybą, atrodytų, yra savaime suprantami procesai, kuriuose didžioji dalis autorių dalyvauja – tai padeda suprasti kūrinių kontekstus, prisideda prie jų populiarinimo.

Tačiau naujos knygos neleidžiamos kasmet, interviu žiniasklaidoje nepasirodo kasdien – vieni autoriai ilgam dingsta, kiti, atvirkščiai, neleidžia apie save užmiršti.

Apie viešąją erdvę ir skirtingus vaidmenis joje „Pirmo sakinio“ pokalbis su rašytojais Sandra Bernotaite ir Eugenijumi Ališanka.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas, Renesanso ir Baroko kultūros tyrinėtojas Tomas Riklius jau kurį laiką rašo esė ciklą „Šventumo estetika“, kuriame interpretuodamas aktualizuoja reikšmingus religinių motyvų dailės kūrinius.

„Pirmo sakinio“ laidoje jo paprašėme atsirinkti ir panašiai aktualizuoti Renesanso ir Baroko literatūros kūrinius. Kaip svarbiausias iš jų iškyla Dantės „Dieviškoji komedija“ – sudėtingas literatūros kūrinys, kuriame pinasi poezija, filosofija ir teologija.

Kaip teigia Tomas Riklius, šią poemą suprasti kaip visumą galima tik pasirinkus krikščioniškojo perskaitymo perspektyvą, nors – paradoksaliai – iki XX amžiaus Katalikų Bažnyčia dažnai vertino šį kūrinį įtariai, o autorių laikė eretiku.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Justės Gadliauskaitės nuotrauka.

„Visi nepabaigti mano eilėraščiai / brazda lyg pelės / rudenėja“, – šitaip prasideda Ramunės Brundzaitės eilėraštis „Rudeninis“ iš jos poezijos knygos „Drugy, mano drauge“, pasirodžiusios 2013 m.

Po devynerių metų išėjo nauja jos knyga „Tuščių butelių draugija“. Per tą laiką nebaigtų, užmestų, nepublikuotų eilėraščių prisikaupė dar daugiau.

Apie šiuos lyg pelės brazdančius eilėraščius, jų fragmentus, nuotrupas, idėjas, likusias užrašų knygutėse, telefone ar padrikuose lapeliuose ir kalbamės su poete Ramune Brundzaite.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Aistės Pilkauskaitės nuotr.

Prieš du dešimtmečius, tik prasidėjus interneto plėtrai, įsikūrė interneto svetainė rasyk.lt, kurioje kiekvienas, pasislėpęs po slapyvardžiu, gali publikuoti savo literatūros kūrinius ir kritikuoti kitų tekstus.

Dabar joje patalpinta daugiau nei 70 tūkst. eilėraščių, daugiau nei 10 tūkst. prozos kūrinių, o vienu ar kitu metu čia aktyviai dalyvavo turbūt tūkstančiai rašiusių, žaidžiusių, kritikavusių ir už kritiką pykusių vartotojų.

Apie galybę grafomanų ir daug talentingų autorių pritraukusią literatūros svetainę, tapusią kultūros reiškiniu, kalbamės su jos įkūrėju, pasivadinusiu Vidmantu Nuolaida, ir trimis dalyviais – A Puoku, manukoshe ir Gendalfu Baltuoju.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Ją žinome kaip „Balkono“, „Pokalbių rimtomis temomis“, „Kvėpavimo į marmurą“ ir kitų vaidybinių bei dokumentinių filmų autorę, radijo spektaklių režisierę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoją, padedančią suprasti, kaip papasakoti istoriją.

O iš kur istorijos ateina į pačios Giedrės Beinoriūtės filmus ir kokią literatūrą ji skaito? Pokalbis apie tai „Pirmame sakinyje“.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Nuotraukos autorius – Bartosz Klimczak.