Neretai sakome, kad pasitinkam pagal rūbą, išlydime pagal protą. Tuo tarpu tekstilės menininkė ir rūbų dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė kuria drabužius, dėvimus gatvėje arba scenoje, sako, kad rūbas gali turėti užkoduotą žinutę, o kūryba jai yra išgyvenimo priemonė. Iš senų vaikystės pledukų siuvusi meškinus, kuriuos galima apkabinti, iš močiučių skarelių su rožėmis kūrusi viršutinį rūbą, kasdienybėje ieško scenos, o scenoje – gyvenimo. Dovilė atvira: jei žmonės sako, kad jiems nesvarbu, kuo rengtis, tai irgi yra pozicija ir tai visada kažką sako aplinkiniams. Rūbai yra išraiškos forma, kuri nurodo, kas tu esi, kas tau svarbu. Jaukus pokalbis apie gyvenimą, audinius ir aistrą kurti – laidoje.
Ved. Viktorija Urbonaitė.