Tikrai nedažna proga sutikti trečio kurso studentą, kuris svajoja išleisti šilų dzūkų tradicinės aprangos katalogą, pats dažo siūlus, audžia gobtines skaras, laisvalaikiu draugams mezga kojines arba verda obuolienę. Dvidešimtmetis Tomas Antropikas ne tik studijuoją istoriją, bet ir jau kuris laikas priklauso tautodailininkų sąjungai.

Pokalbis apie nepaprastą jauno žmogaus gyvenimą, kuriame persipina įvairiausios tarmės, Jono Kristupo Glaubico barokas, liturginė tekstilė ir senas promočiutės divonas – laidoje.


Ved. Viktorija Urbonaitė