Finišo tiesiąją pasiekę žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai per du su puse mėnesio nuėjo 1363 km ir surinko 1133 kg atliekų. Žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo sukeliamas problemas ir jų įtaką planetai. Pradėti pokalbį apie šiuos iššūkius leidžia bendrystė, kurią žygio metu mėgino sukurti iniciatyvos dalyviai.

Laidoje pokalbis su žygio organizatoriumi Giedriumi Buču. Ką apie visuomenę byloja jos išmetamos atliekos, koks jos požiūris į aplinką ir ekologiją, kas jį formuoja ir kaip judėti žaliojo kurso link?

Autorės Rūta Dambravaitė ir Vaida Pilibaitytė

Pokalbiai su dokumentinio kino kūrėjomis apie aplinkosauginį kiną, kuris ne tik fiksuoja problemas, bet ir atvirai siekia išjudinti pokyčius.

Viena žymiausių šiandienos Latvijos kino režisierių Laila Pakalnina savo dėmesį nukreipė į vienkartinį šaukštą. Naujausias jos dokumentinis filmas „Šaukštas“ pasakoja apie tai, kiek daug reikia nuveikti, kad būtų pagamintas vienas vienkartinis šaukštas, kuris vos kartą panaudotas išmetamas į šiukšlių dėžę. Tai refleksija apie neįtikėtiną technologinį žmonijos progresą, bet kartu ir regresą tuo pat metu.

Slaptos kameros rankinėse, perdažomi plaukai, paralyžiuojančios dujos į veidą ir šūksniai „Jūs vagiate mūsų ateitį!“ - šiemet festivalyje „Nepatogus kinas 2020“ rodyta dokumentika „Mediena“ primena įtempto siužeto filmą. Filmas pasakoja apie pastangas sustabdyti vieną paskutiniųjų Europos sengirių Rumunijoje naikinančias korporacijas. Jo autorės Monica Lazurean-Gorgan, Ebba Sinzinger ir Michaela Kirst atvirai sako, kad norėjo ne tik papasakoti apie tai, kam ryžtasi aplinkosaugos aktyvistai, bet ir padėti jiems.

Autorės Rūta Dambravaitė ir Vaida Pilibaitytė

Po Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro paaiškėjo, jog padangų perdirbimas dažnai tėra pelninga imitacija. Kada pradėsime padangas perdirbti iš tikrųjų? Mokslininkai tikisi žaliavų brangimo, Aplinkos ministerija ieškos atsakymų konsultantų parengtoje studijoje, o importuotojai siūlo įvesti užstato sistemą ir perdirbti padangas į tokius produktus, kurie po to galėtų būti perdirbami iš naujo.

„Didieji padangų augintojai turi jausti spaudimą, kad negalima toliau taip elgtis, kad negalima kirsti džiunglių, tuomet gal atsiras ir sertifikuotas kaučiukas“ – sako dešimt metų padangų perdirbimą tiriantis mokslininkas Svajus Asadauskas.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Niūriaspalvis auksavabalis – reta ir į Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis. Šie vabalai nyksta dėl jiems tinkamų buveinių – medžių senolių – trūkumo.

Norėdami niūriaspalvius auksavabalius išsaugoti, 2017-ais metais Lietuvos gamtos fondas ėmėsi projekto, kuriuo siekia sukurti ekologinį tinklą organizmams, priklausomiems nuo brandžių medžių. Niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo buveines bus išsaugotos ir buveinės dešimtims kitų retų organizmų.

Laidoje pokalbiai su specialistais apie tai – ko reikia norint išsaugoti nykstančią rūšį.

Autorė Rūta Dambravaitė

Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sako, kad norint patikrinti kandidatų aplinkosaugines ambicijas, reikia žiūrėti tai, ką jie kalba apie ekonomiką. Klimatologas Justinas Kilpys analizuoja, kiek partijos rimtai nusiteikusios spręsti didžiausią mūsų laikų – klimato krizę. VU profesorė Ainė Ramonaitė ir VDU docentė Renata Dagiliūtė apžvelgia, kaip keičiasi Lietuvos politikų aplinkosaugos prioritetai ir ko galima tikėtis iš naujos kadencijos Seimo.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Pasaulyje jau seniai susirūpinta dėl povandenio triukšmo poveikio vandens gyvūnams. Jį kelia plieninių polių kalimas į jūros dugną, istorinių minų sprogdinimas, laivyba ir kitos žmonių veiklos. Tačiau Lietuvoje į tai dėmesys atkreiptas tik visai neseniai. Vystant ambicingus Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir vėjo elektrinių statybos planus mažai kalbama apie triukšmo poveikį ar jį mažinančias priemones. Apie tai kalbamės su mokslininku Donatu Bagočiumi, šiemet apsigynusiu disertaciją povandeninio triukšmo tema, o biologė Vaida Survilienė pasakoja apie triukšmo poveikį Baltijos jūros žinduoliams.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Jauni klimato aktyvistai iš Portugalijos padavė 33 Europos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą, reikalaudami mažinti šiltnamio dujų išmetimus. Šeši ieškovai – keturi vaikai ir du jaunuoliai kreipėsi į teismą po to, kai Portugalija išgyveno karščiausią birželį per pastaruosius 90 metų. Pasak ekspertų, tokių ekstremalių reiškinių ateityje daugės, todėl vyriausybės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų ateities kartas.

Per pastaruosius tris dešimtmečius visame pasaulyje inicijuota virš 1300 su klimato kaita susijusių bylų. 2018 metais plačiai nuskambėjo kita byla, kai 10 šeimų iš įvairių pasaulio šalių padavė Europos Sąjungą į teismą dėl per menkų pastangų apsaugoti piliečius nuo pavojingos klimato kaitos. Tačiau Europos teisingumo teismas ieškinį atmetė, šis sprendimas apskųstas.

Tuo metu pernai Nyderlandų piliečiai šalies teisme pasiekė, kad vyriausybė sumažintų iškastinio kuro naudojimą ir griežtintų klimato politiką. Bet Lietuvoje, pasak teisininkų, ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje kol kas sudėtinga.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Ne išmesti, o sutaisyti. Tai idėja, kurią pritaikyti kasdienybėje siūlo šios laidos herojai. Atsakingo vartojimo šalininkai nesiūlo jums apsikrauti šiukšlėmis ar nepataisomai sugedusiais daiktas, o verčiau – nepamiršti, jog sugedus siurbliui ar sutrūkus grandinėlei – pirmiausia reikėtų pamėginti juos sutaisyti. Pasiskolinę idėją iš olandų, vilniečių bendruomenė „Miesto Laboratorija“ susibūrė į dirbtuves.
Autorė Rūta Dambravaitė

Praėjusį mėnesį prie Mauricijaus krantų įvykusi nelaimė, kai iš krovininio laivo išsiliejo didelis kiekis naftos, papildė ir taip ilgą tokių nelaimių sąrašą. Pranešimai apie naftos išsiliejimus į atvirus vandenis pasigirsta dažnai, jų padariniai gamtai ir žmonėms yra dideli, ilgalaikiai ir sunkiai išmatuojami. Šiandien laidoje apie tai, dėl kokių priežasčių įvyksta naftos išsiliejimo nelaimės ir kokios technologijos naudojamos likviduoti jų padarinius. Autorė Rūta Dambravaitė

Rugpjūčio pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad pavojinga maudytis Kauno mariose ir Širvėnos ežere Biržuose. Priežastis – kelis kartus viršyta melsvabakterių koncentracijos norma.

Liaudyje šis reiškinys vadinamas „žydėjimu“. Žalsvame vandenyje išsimaudžiusius ir netyčia jo gurkštelėjusius žmones, dažniausiai vaikus, gali smarkiai išberti, pykinti. Kenčia ne tik žmonės – dėl deguonies stygiaus dūsta ir nyksta vandens telkinių augmenija ir gyvūnija.

Pastaraisiais metais „žydėjimas“ suintensyvėjo dėl šylančio klimato ir žemdirbystės plėtros. Mat būtent pasėlių tręšimui naudojamų maistingų medžiagų azoto ir fosforo perteklius, su lietumi patenkantis į vandenį, sukelia esminius vandens ekosistemų pokyčius.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin.