Teigiama, jog karantino metu išaugo sėklų ir kitų daržo prekių pardavimai. Susidomėjimo stoka nesiskundžia ir įvairių daržininkystės mokymų vedėjai – jie sėkmingai tęsia veiklą internetu.

„Tai yra prigimtinis dalykas – susirasti ar užsiauginti sau maisto“ – sako gamtinės žemdirbystės „Vilkės ūkio“ įkūrėja Vaida Tulabaitė, bet tuo pačiu priduria, jog niekada to nedariusiam išmokti daržininkauti gali prireikti kelerių metų. Viena iš „Miesto laboratorijos“ įkūrėjų Agnė Gaisrė svarsto, kad pasitikrinti, ar žemės darbai patinka, tinka ir nuosavame balkone.

Tuo metu maisto kokybės ir saugos specialistus ruošianti profesorė dr. Elvyra Jarienė atkreipia dėmesį, kad suderinti maisto kokybę, augantį jo poreikį pasaulyje ir aplinkosaugą darosi vis sunkiau.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Ne vieną dešimtmetį įvairios pasaulio valstybės imasi nebenaudojamų ir apleistų užtvankų griovimo. Nekyla abejonių, kad žmogaus sukonstruoti barjerai upėse kenkia žuvų migracijai, o apleistos užtvankos pavojingos žmonėms. Lietuvoje kol kas nebuvo demontuota nė viena užtvanka, tačiau tikimasi, kad šią vasarą bus nugriauta pirmoji. Laidoje užsienio šalių patirtis ir specialistų įžvalgos apie padėtį Lietuvoje. Autorė Rūta Dambravaitė

„Daug žmonių pastebėjo, kiek nedaug jiems iš tiesų reikia. Jie nebesvajoja apie didesnius ir prabangesnius automobilius, ar baseinus, ar jachtas, ar kokius kitus materialius dalykus - turėti tik daugiau daugiau daugiau. Staiga, šitos svajonės išnyko ir žmonės atsigręžė į esminius dalykus“, - sako klimato kaitos ekonomikos ir laimės mokslų daktarė Filka Sekulova iš Barselonos universiteto. Ji per karantiną rengia apklausą apie pakeitusias žmonių mintis ir įpročius.

Klimato ir žmonių santykius stebintys mokslininkai pastebi, kad dėl pandemijos žmonės buvo priversti pakeisti savo įpročius ar bent jau mintis. Ar tai įpročiai užsibus, pasakyti sunku, tačiau jie mato pozityvių ženklų.

Tuo metu Saulei su vyru Dariumi tvarūs įpročiai yra natūrali kasdienybės dalis jau nebe pirmus metus. Pora persikėlusi į kaimą džiaugiasi galėdami gyventi, kaip Saulė sako, „prie žemės“ ir santarvėje su aplinka.

Ar pasikeitęs pasaulio ritmas gali tapti proga keisti įpročiu gamtos naudai ir įsiklausyti į save? Kaip sekasi tiems, kurie jau pasirinko tvaresnį gyvenimo būdą?

Autorė Vita Ličytė

Paskutinioji balandžio savaitė LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS eteryje skirta gamtai – paukščių, miško, vėjo ir povandeninio pasaulio garsams. Taip pat kūriniams, kuriuos įkvėpė gamta arba jai kylantys pavojai.

JAV gamtosaugininkai pastebi, kad dėl triukšmo žmonėms jau būdingas išmoktas kurtumas. Įprantame „išjungti“ varginančius aplinkos garsus ir prarandame gebėjimą girdėti natūralią gamtą.

Tuo metu tyla, kurioje būtų galima klausytis gamtos, tampa retenybe visur, taip pat ir Lietuvoje.

Filmų kūrėjas Mindaugas Survila, garso operatorius Vidmantas Blažys ir reindžeris Saulius Bartminas pasakoja, kaip gamtą girdi jie.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Į kokį pasaulį sugrįšime kai koronaviruso pandemija bus nuslopinta?

Tai klausimas, į kurį atsakymo dar nežino niekas. Tačiau yra manančių, kad krizę galima išnaudoti naujam ir tvaresniam pasauliui sukurti.

Klimatologų ir klimato aktyvistų įžvalgos.

Autorė Rūta Dambravaitė

Nors jau penkta savaitė galioja visuotinis raginimas likti namie, už lango – pavasaris, tad lietuviai būriais traukia į gamtą. Netoli Vilniaus įsikūrusio Neries regioninio parko pažintiniuose takuose – spūstys. Žemaitijos nacionalinis parkas naudojasi proga pakviesti į atokesnius savo objektus. O Žuvinte, kaip įprasta – paukščių kur kas daugiau nei žmonių.
Kaip prie pasikeitusių lankytojų srautų taikosi Lietuvos saugomos teritorijos? Kaip atgaivinti sielą ir kūną, bet nepakenkti dabar pavasario ritmu gyvenančioms rūšims? Ar gali būti, kad atsitraukus pandemijai, į gamtą jau žvelgsime kitomis akimis?
Pokalbis su muzikantu, grupės „Golden Parazyth“ vokalistu Giedriumi Širka.
Aut. Vaida Pilibaitytė ir Rūta Dambravaitė.

„Energiewende“ (vok. energijos posūkis) – taip vadinamas Vokietijos perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Daugiausiai CO2 į orą išmetančios Europos Sąjungos valstybės pastarųjų metų patirtis kartais vadinama pavyzdžiu, kaip atjunkyti ekonomiką nuo iškastinio kuro, kokie sunkumai kyla tai darant ir kokios priemonės yra veiksmingos. Vokietijos energijos posūkio ypatybė – aktyvus visuomenės įsitraukimas. Ne visi linkę švaistytis pagyromis. „Mes nebesame pažangiausi, mūsų vyriausybė daro per mažai, tokiu greičiau atsisakant iškastinio kuro mes pavėluosime“, – taip skeptiškai energijos virsmą vertina dalis Vokietijos piliečių. Fizikas ir technologijų filosofas prof. Arminas Grunwaldas, vadovaujantis Vokietijos Bundestago Technologijų vertinimo biurui, iškastinio kuro atsisakymą mato kaip socio-techninį, socio-ekonominį procesą: „Mūsų jausmai čia ne mažiau svarbūs, nei technologiniai sprendimai“. Autorė Audra Girijotė.

Vasario pradžioje kinų mokslininkai iškėlė versiją, kad iš Uhano Kinijoje plintantį naująjį koronavirusą žmonėms galėjo perduoti skujuočiai – Azijoje ir Afrikoje sutinkami žvynuoti gyvūnai. Jie teigia nustatę, kad šių žinduolių virusas yra beveik identiškas šiuo metu plintančiam tarp žmonių. Skujuočiai yra nykstanti rūšis, tačiau nelegali prekyba jais tebevyksta. Naujo viruso protrūkis vėl atkreipė dėmesį į ekologines infekcinių ligų priežastis. Tarša alina mūsų imuninę sistemą, o klimato kaita ir laukinių gyvūnų buveinių naikinimas sudaro sąlygas plisti naujiems ligų sukėlėjams. Specialistai siūlo susitaikyti, kad mūsų pakeistame pasaulyje vis pavojingiau gyventi bus ir žmonėms. Autorė Vaida Pilibaitytė

Platus elektroninių parduotuvių siūlomas prekių asortimentas, greitas ir patogus būdas įsigyti norimą daiktą, kartais net pigiau, ir gauti ją tiesiai į namus – visa tai lemia vis labiau augantį elektroninės prekybos populiarumą pasaulyje. Tačiau koks šio populiarėjančio apsipirkimo poveikis aplinkai? Ar galima jį apskaičiuoti? Kokie yra Europos ir Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročiai? Laidoje – specialistų ir vartotojų įžvalgos. Autorė Rūta Dambravaitė

Aviacija yra sparčiausiai auganti transporto rūšis pasaulyje, o jos išmetamos emisijos kelia vis didesnį susirūpinimą. Skandinavijoje plintantis skrydžio gėdos judėjimas skatina permąstyti savo keliavimo įpročius ir rinktis alternatyvius, mažiau taršius keliavimo būdus. Pavyzdžiui – traukinius. Kada lėktuvą galėsime iškeisti į traukinį ir kaip gyventojų įpročiai pasikeis Lietuvoje nutiesus „Rail Baltica“? Autorė Rūta Dambravaitė