Žaislų pasirinkimas dabar kaip niekad didelis – milžiniška ir kainų, ir kokybės įvairovė. Specialistai perspėja, kad nepaisant reikalavimų gamintojams ir prekybininkų kontrolės, mūsų parduotuvių lentynose pasitaiko žaislų, kurių sudėtyje aptinkama sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Kaip atpažinti pavojingus žaislus? Kam reikalingas „žaislų karantinas“? Kokių yra alternatyvų? Kodėl mažiau yra geriau? Apie tai – pokalbiai su aplinkosaugos ir vartotojų teisių specialistais ir ekologiškų žaislų gamintojais. Autorė Karolina Panto.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius pirmąjį gegužės sekmadienį Airijos radijas per naktį tiesiogiai transliuoja bundančios gamtos koncertą – „Paukščių chorą“. Pastaraisiais metais su savo giesmininkų balsais prie jų jungiasi ir kitų šalių radijo stotys, tarp jų ir LRT RADIJAS.
Kaip paukščių balsų transliacija tapo tarptautiniu fenomenu? Kodėl šis gamtos reiškinys idealiai tinka radijui? Pokalbis su idėjos autoriumi RTE Radio 1 prodiuseriu Dereku Mooney ir gamtininku Arūnu Pranaičiu. Autorė Vaida Pilibaitytė

Iniciatyva „CoolŪkis“ leidžia miestiečiams prisiliesti prie žemės, užsiauginti maisto ir sumažinti savo ekologinį pėdsaką. Jos dalyvei mokytojai Ramintai ne mažiau svarbi galimybė pabūti gamtoje ir susitikti su bendraminčiais: „Tos daržovės tai šiek tiek kompensacija už benziną,“ – sako ji. Laida apie visuomeninę ir aplinkosauginę lėto maisto filosofijos naudą. Autorė Monika Midverytė.

Ar žinojote, kad kiekviena „Google“ paieška, „Youtube“ vaizdo įrašo peržiūra ar į „Instagram“ įkelta nuotrauka daro poveikį aplinkai? Augant interneto vartotojų skaičiui, didėja ne tik elektros energijos, bet ir galingų duomenų centrų bei naujų prietaisų poreikis. „Greenpeace“ duomenimis, šiandien informacijos ir komunikacijos technologijų sektorius sunaudoja apie 5 proc. pasaulio energijos. Tačiau specialistai ramina – vis daugiau didžiųjų įmonių iškastinį kurą keičia atsinaujinančiais ištekliais ir siūlo technologijas, kurios padėtų mažinti ir kitų sektorių poveikį aplinkai. „Gyvus susitikimus keisdami vaizdo skambučiais, mažiau skraidome lėktuvais ar važiuojame automobiliais“, - sako Stokholmo aplinkos instituto Taline energetikos ekspertas Siimas Meeliste. Kokį poveikį aplinkai turi mūsų veikla internete ir kaip jį gali sumažinti įprastas vartotojas? Autorė Karolina Panto.

Įsivaizduokite apžvalgos aikštelę, į kurią žmonės plūsta pamatyti mirusio miško. Turistus čia stebi ir girdi tūkstančiai juodų paukščių. Vieniems kormoranų nusiaubtas miškas primena atominę katastrofą, kiti negali atsižavėti šio reginio grožiu. Taip žiūrovams pristatomas šių metų festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo filmas „Rūgštus miškas“ apie Juodkrantės kormoranų koloniją. Kai kurie sako, kad tai kartu ir dokumentika apie gamtą, ir trileris, ir komedija ir siaubo filmas. Juosta įvertinta prestižiniame Lokarno kino festivalyje, o nuo balandžio pradžios filmą bus galima pamatyti ir Lietuvos kino teatruose. Kodėl autorė nenorėjo kurti filmo apie gamtą ir kokie iš arti jai pasirodė dažniausiai neigiamai vaizduojami paukščiai? Pokalbis su režisiere Rugile Barzdžiukaite. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Kaip maitintis sveikai, gardžiai ir kartu neniokoti planetos? Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga yra maisto gamybos sistema. Ji atsakinga už ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio dujų išmetimų. „Jeigu didžiąja dalimi nepereisime prie labiau augalinės mitybos, mes tikrai turėsime labai menkus šansus išvengti pavojingo klimato kaitos lygio“, – interviu LRT RADIJUI teigia Oksfordo universiteto mokslininkas Markas Springmanas. Pasak jo, jeigu žmonių populiacija augs kaip augusi, ekonominė gerovė didės, o mitybos įpročiai nesikeis, iki 2050-ųjų peržengsime planetos galimybių ribas ir sulauksime grėsmingų padarinių – drastiškai sumažės biologinė įvairovė, vandenynuose išplis negyvosios zonos, padaugės ekstremalių klimato reiškinių. Pasirodo, geriausias būdas to išvengti – bent perpus sumažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą. Kuo čia dėtos karvės ir kokia yra ne tik sveikatai, bet ir aplinkai palanki mityba? Autorė Monika Midverytė.

Kaip skamba tarša sunkiaisiais metalais? Įsitaisius „Garsų baublyje“ tas garsas beveik malonus, kaip pelkėje ar paežerėje ankstyvą pavasarį. Tokių gamtos ir žmogaus pasaulio susidūrimo paradoksų pilna Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje atstovavusi ekspozicija „Pelkių mokykla“. Nuo kovo 8 d. ją galima aplankyti Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Kodėl pelkės įvaizdį būtina reabilituoti ir ko ji galėtų mus išmokyti? Pokalbis su vienu iš ekspozicijos kuratorių, menininku Gediminu Urbonu. Taip pat - ištraukos iš ankstesnių interviu su pelkių galią išmanančiais specialistais. Autorė Vaida Pilibaitytė

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – aplinkai ir sveikatai pavojingiausios, bet dėl įvairių metalų labiausiai geidžiamos atliekų rinkoje. Ir nors apklausos rodo, kad dauguma gyventojų žino, kaip šias atliekas rūšiuoti, nemaža dalis jų iškeliauja pas nelegalius surinkėjus. Tiesa, sakoma, kad Lietuva daugiau dėmesio teikia ne kovai su juodąją atliekų tvarkymo rinka, o formaliems skaičiams, t.y. atliekų perdirbimo rodikliui. Tuo pat metu tikslas daugiau perdirbti, kartu skatinant tausų naudojimą bei taisymą, sukelia šiokių tokių prieštarų.

Vasario 15 d., penktadienį, Jungtinėje Karalystėje tūkstančiai moksleivių ir studentų užuot ėję į mokyklą, rinkosi į streikuoti dėl klimato kaitos. Juos įkvėpė šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg, kuri nuo praėjusių metų rudens penktadieniais eina ne į mokyklą, o prie šalies parlamento rūmų.

„Jūs dar nepakankamai subrendę pripažinti, kas vyksta. Tą naštą užkraunate ant mūsų, vaikų,“ – tokiais žodžiais į pasaulio lyderius ji kreipėsi Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Katovicuose. „Kol nepradėsite daryti to, ką reikia daryti, vietoje to, kas politiškai įmanoma, viskas beviltiška. Negalime išspręsti krizės, jei jos nepripažįstame.“

Rami ir tiesmuka moksleivė per kelis mėnesius tapo viena garsiausių šių dienų aplinkosaugos aktyvisčių. Ją kalbina ir CNN, ir BBC, jos įrašais socialiniame tinkle dalijasi ne tik jaunimas iš viso pasaulio, bet ir Hillary Clinton, ir Andrius Mamontovas. Panašu, kad telkiasi naujas jaunimo judėjimas, kurio politikams nepavyks ignoruoti.

Kodėl paauglei iš Švedijos pavyko padaryti tai, kas sunkiai sekasi patyrusioms organizacijoms? Autorė Vaida Pilibaitytė. Reuters nuotr.

Sausio pabaigoje vėl pasirodė pranešimų apie padidintą oro taršą kietosiomis dalelėmis Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Visuomenės sveikatos specialistai patarė riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, taip pat neatidarinėti orlaidžių ir langų. Bet atrodo, kad, nepaisant pranešimų, žmonės gyveno kaip gyvenę.
Tuo metu Europos Komisija spaudžia valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, imtis konkrečių veiksmų ir sumažinti oro taršą. Dėl to Aplinkos ministerija rengia Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį, sulaukusi vyriausybės vadovo kritikos, vis dar tobulina.
O mes šįkart pasidairysime po užsienio pavyzdžius. Kaip sekasi dėl užteršto oro teismuose kovojantiems kaimyninės Lenkijos piliečiams? Ar belgai sutiks atiduoti ištisas kelių juostas viešajam transportui? Ir kur už keliones be automobilio galima vaišintis nemokamais ledais, vynu ir netgi gauti pinigų? Autorė Inga Janiulytė