Dvidešimt šešerių Viktoras, kovodamas už savo ir mūsų laisvę, neteko abiejų kojų, brolis, su kuriuo kovojo kartu, toliau gina laisvę fronte. Pusbrolis žuvo, kitas dingo be žinios, dar vienas – taip pat sunkiai sužeistas. Tačiau nei artimųjų ir draugų netektys, nei kojų amputacija netrukdo Viktorui kovoti toliau – jis tapo dronų inžinieriumi, o dabar fondo „Back to Life“ dėka“, kurio vadovas Danas Rėksnys taip pat dalyvauja laidoje, yra atvykęs į Lietuvą, kur jam buvo pritaikyti protezai ir paskirta reabilitacija.
„Dronai šiandienos kare – labai svarbus ginklas“, - sako Viktoras.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ar įmanoma pamilti savo ligą ar negalią? Ar tikrai, kai myli žmogų, pamilsti ir jo negalią? Kokius iššūkius tenka įveikti, norint neužsiskleisti savyje ir leisti sužydėti meilei? Laidoje savo istoriją pasakoja Karolina Arčvadzaitė ir Jonas Valiukevičius.
Kad serga išsėtine skleroze, Karolina sužinojo, kai jai buvo penkiolika metų, o Jonas su cerebriniu paralyžiumi draugauja nuo vaikystės. Praėjusi įvairius gyvenimo etapus, pora šiandien mėgaujasi gyvenimu, vienas kitu ir sako: „Patikėkite, meilė daro stebuklus! Nors mylėti nėra lengva, nekovokite su savo liga ar negalia, susidraugaukite su ja. Ir pasitikėkite savimi – kiekvieną gali aplankyti meilė!”

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tradiciškai vasario 4-ąją minėjome Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 9-oji -oji – Tarptautinė odontologų diena, o vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Laidoje kalbamės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa Čiakiene, Nacionalinio vėžio centro veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite ir klaipėdiete, gyvenančia Vilniuje Rūta Voiniuškiene.
Rūta atvirai pasakoja, kad šiandien ji gali ramiau atsikvėpti, liga remisijoje, tačiau teko išgyventi daug, net psichiatrinėje ligoninėje gydytis, sužinojus apie diagnozę.
Galbūt burnos vėžys labai retas? Apie jį viešojoje erdvėje girdime kur kas mažiau nei, tarkime, apie krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį. Gydytoja O. Kutinovaitė pasakoja, kokie dažniausi burnos vėžio simptomai, ar yra būdų apsisaugoti nuo šios klastingos ligos, į ką reikia atkreipti dėmesį.
N. Čiakienė laidoje pristato Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos veiklos prioritetus 2025-iems metams, savalaikio diagnozavimo svarbą: „Kviečiu rūpintis savimi ir savo artimaisiais, dalyvauti prevencinėse programose, stebėti sveikatos pokyčius“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Vienuolika dienų komoje, du mėnesiai reanimacijoje ir septyni mėnesiai ligoninėje... - rydama ašaras prisimena Vilniaus dailės akademijos trikotažo specialistė Gintarė Lučiūnienė, kurios gyvenimą prieš dvejus su puse metų kardinaliai pakeitė erkės įkandimas. „Erkinis encefalitas prikaustė prie lovos ilgam, mokiausi iš naujo visko: kvėpuoti, kalbėti, valgyti... Gydytojai sakė, kad su tokiomis diagnozėmis žmonės negyvena“. Gintarė į studiją atvyko kartu su drauge Vaida Butautaite-Sankovskaja, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ meninės raiškos studijos vadove. Vaida neregė nuo gimimo. Drauges suvedė negalia.
Laidoje pokalbis apie norą gyventi, nepaisant visų gyvenimo siunčiamų išbandymų. Ir priminimas – dabar pats laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo 2024-ųjų sausio 1-os dienos, prasidėjus negalios reformai, vienas iš pokyčių – neįgalumas keičiamas dalyvumu. Panašu, kad dar daugelis žmonių taip ir nesupranta, kodėl reikėjo keisti negalios nustatymo tvarką ir kokia pokyčių esmė. Kas pasikeitė pensinio amžiaus žmonėms? Kodėl jaučiamas nepasitenkinimas dėl negalios nustatymo tvarkos?
Laidoje dalyvauja Jelena Ivančenko – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskas ir Žilvinas Mišeikis – Asmeninių asistentų asociacijos vadovas.
„Naujoji tvarka ir procesas nėra baigtinis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios gali teikti ir teikia pasiūlymus, kas gali įtakoti ir įtakoja dalyvumo nustatymo tvarką“, - sako J. Ivančenko. Kaip tai vyksta ir kodėl svarbu – klausykite laidoje.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Taip jau atsitiko, kad šios kadencijos LR Seime nedirbs nei vienas asmuo, turintis negalią. Kaip planuoja naujoji LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisija darbais pagrįsti nuostatą: „Be žmonių su negalia – nieko apie žmones su negalia”, laidoje kalbamės su naująja LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke Indre Kižiene ir komisijos nariu Dainiumi Varnu.
Pašnekovai dalinasi įspūdžiais po šią savaitę vykusio pirmojo naujosios Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio: „Žinome, laukia daug darbų, esame pasirengę daryti daug, į daugelį sričių dar gilinamės“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė

Jau planuojate atostogas? Kokius namų darbus reikia padaryti žmonėms, turintiems negalią, jei planuose kelionė į Graikiją – ne tik senovinių griuvėsių ir gražių salų šalį, bet ir Vakarų civilizacijos lopšį bei mitologijos, šimtmečius žavinčios žmoniją, gimtinę? Ar Akropolis, kiti istoriniai bei kultūriniai objektai prieinami visiems? Kaip priima žmones su negalia aplinkiniai šioje šalyje?
Pokalbis su socialinio verslo „Unikalus šokis“ įkūrėja ir vadove, organizacijos „Unikalus gyvenimas“ direktore, „Lietuvos galia“ bei „Poveikio akademijos“ laimėtoja Rita Juškyte ir kelionių vadove Graikijoje Laura Kaikaryte-Moysidou.
„Labai džiugu, kad Akropolis yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau rasti liftą tikrai buvo iššūkių“, - pasakoja Rita, kuriai neseniai su kolega, turinčiu judėjimo ir regos negalią, teko lankytis Atėnuose. „Tokia jau yra graikiška kultūra, kad neretai būna neaišku, kas už ką atsakingas“, - sako kelionių vadovė Graikijoje Laura ir pataria žmonėms su negalia, jų artimiesiems kelionei ruoštis iš anksto.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų kartu – tėčio ir dukros kelias.
„Vaikų ir tėvų santykis yra augantis. Jis yra taip sukurtas, kad turi jį visą gyvenimą ugdyti ir mokytis. Buvimas su Egle dabar yra pamokos ir man, ir jai. Ir būtėnt šis būdas – keliavimas Camino keliu, buvo tinkamas ugdyti santykį būtent su šia dukra. Su kitomis dukromis, ko gero, to daryti negalėčiau, tam yra kiti būdai“, - sako trijų dukrų tėtis.
„Galvoju, kad, kai esi vaikas, paauglys, uždedi filtrus žmonėms, ypatingai patiems artimiausiems – tėvams, sesėms, kokie jie yra, ką jie gali, ko ne. Šiame kelyje stengiausi atverti akis ir pamatyti – o kas yra mano tėtis?“, - laidoje sako Eglė.
Pašnekovai pasakoja, kaip keitėsi tėvo ir dukros ryšys, kai Eglė buvo vaikas, paauglė ir dabar, jau suaugusi moteris. Dalijasi bendrame kelyje išmoktomis pamokomis ir sako: „Buitis Camino yra pasirūpinimas savimi. Ir tai, ko gero, yra svarbiau nei žingsniavimas. Ir nepamirškime, visada yra kelias, visada turime ir kur, ir su kuo eiti, tik reikia sekti rodyklėmis“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Visiems mums, kurie jaučiasi brokuoti, kurie dar šįryt žvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir akimirksniu atrado, ką pakeisti, panaikinti ir užmaskuoti, visiems, kurie užaugo jausdamiesi vieniši, nesuprasti ir nepritampantys draugų kompanijose, kad ir kiek stengtųsi, ir visiems, kurie nuo pat mažens nesijautė, o galbūt ir šiandien nesijaučia mylimi, tenoriu pasakyti, kad visa tai normalu...“, – tai ištrauka iš Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“.
„Gimę jausti“ – jaudinanti, atvira, tačiau daug šviesos talpinanti knyga apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimtį. Knygos autorė Austėja Šidlauskaitė dalyvauja šioje laidoje, pasakoja savo asmeninę istoriją, ką jai teko išgyventi, mėginant priimti ne visada ją priimantį pasaulį.

Ved. Žydrė Gedrimaitė