Reda - dar jauna mama, jos durytei Augmilei dar tik metukai ir mėnuo. Savo istoriją Reda jau pasakojo mūsų laidoje: jos ūgis yra tik 124 cm, gyvenimas jai siuntė įgimtą ligą – kaulų augimo sutrikimą, sukeliantį neproporcingą kūno augimą.
Rūtos dukrai Miglei – jau dešimt. Ji dėl savo įgimtos negalios (Rūta juda neįgaliojo vežimėliu) praeityje sulaukdavo daug ne pačių maloniausių žvilgsnių ir replikų. Abi moteris sieja nuoširdi draugystė jau ne vienerius metus. Ir jų abiejų vyrai, kurie neturi jokių negalių, myli savo moteris, dukras, o ne jų galias ar negalias, ir jau visai nepaiso, ką apie juos galvoja aplinkiniai.
Augmilę ir Miglę skiria devyneri metai. Tačiau ar pasikeitė požiūris į mamas, turinčias kokią nors negalią, per tuos devynerius metus? Ar Rūta ir Reda gali save vadinti savarankiškomis mamomis? Laidoje, skirtoje Motinos ir Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienoms paminėti, – pokalbis apie motinystę savarankiškumo kontekste.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio dalyviais, keliaujančiais per menamą žmogaus kūno vidų. Pastate, kuris virs žmogaus kūno modeliu, jie keliaus per keturis žmogaus kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikines erdves. Taip jie turės galimybę išgirsti, pamatyti ir patirti žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę prizmę. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.
Laidoje dalyvauja ir apie už dviejų savaičių vyksiančią premjerą pasakoja Snieguolė Dikčiūtė – kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė ir Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos meninių socialinių projektų vadovė, Saulius Čėpla – aktorius, režisierius, teatro pedagogas – ir Inga Filipovič. Inga intraOperoje atlieka pagrindinį vaidmenį ir prisistato kaip žmogus, kuriam sunku gyventi be scenos.


Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Lina, dar visai neseniai palaidojusi savo sūnų, atvirai dalijasi visais jausmais: „Net ir mums, išgyvenusiems širdies transplantaciją sūneliui, nebuvo paprasta priimti tai, kad tokie atvejai nutinka, tik kažkam mirus“. Linos Šerėnienės sūnaus Edvardo atvejis ypatingas tuo, kad tai buvo tik ketvirtasis atvejis Lietuvos organų ir donorystės istorijoje, kai asmuo, pats gyvenęs su donoriniu organu, po savo mirties gelbsti kitus. Edvardukas sunkia širdies liga sirgo nuo gimimo, transplantacijos stebuklą berniukas patyrė būdamas trejų metų. Po širdies persodinimo jis išgyveno septynerius metus. Po Edvardo mirties vienas jo inkstas buvo paimtas ir sėkmingai transplanuotas jaunai merginai.

Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė laidoje dėkoja visiems mirusių donorų artimiesiems už kiekvieną „taip“ ir džiaugiasi, kad tų „taip“ daugėja.

Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs: „Mes turime džiaugtis, kad medicina gyvybės tarnystėje, organų transplantacijoje atrado naują būdą tarnauti žmonijai saugant esminę asmens vertybę. Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui.“

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.
Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės tik pavargę, dejuojantys ir nelaimingi? Mes griauname šiuos mitus ir rodome kitokią realybę!“
Projektas, kuriame senjorai pasirodo ant podiumo, turi labai svarbią žinutę: visi turi teisę jaustis gražūs, unikalūs, pasitikintys savimi, nepriklausomai nuo amžiaus. Laidoje pašnekovės kviečia atsisakyti stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones ir neužsidaryti vienatvės gniaužtuose – dalyvauti, savanoriauti, bendrauti.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Aš nesu stipri. Neapsigaukite. Aš esu trapi ir labai didelė bailė“, - taip prieš keletą metų dalijosi aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką dešimtmetį sūnų. Šiandien ji jau suprato, kad nereikia norėti keisti sūnaus, reikia keistis pačiai, tačiau ir šiandien liudija: „Sunkiausia – ne autizmas, sunkiausia – aplinkinių reakcija“.

Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo jau aštuonioliktą kartą. Lietuvoje nuo šių metų balandžio 2-oji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą kaip autizmo supratimo diena. Tomos sūnui Adomui nustatytas autizmo spektro sutrikimas, kai jam buvo treji metukai, todėl moteris nusprendė viešai dalintis savo išgyvenimais, kad palaikytų kitus tėvus, kad pagelbėtų sau.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.
Kita pašnekovė laidoje – fotografė, Lietuvos fotomeninkų sąjungos narė, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelniusi daugybę apdovanojimų Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė. Vėtrė augina autistišką sūnų, kuris taip pat naudojasi dirbtiniu intelektu.
Ką duoda dirbtinis intelektas regos negalią turinčiai Eglei? Vėtrė pasakoja, kaip kūryboje gali pagelbėti dirbtinis intelektas. Ar netenka konkuruoti su juo? Kaip ir kokiose situacijose dirbtinio intelekto pagalba naudojasi Vėtrės sūnus ir kiti autistiški asmenys? Atsakymai – laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prieš priimdami sprendimą už kitą, pirmiausia pagalvokite, ar tikrai tas žmogus nenori ar negali to padaryti pats. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės kiekvienas, jei už jus kažkas nuspręstų, kaip rengtis, ką valgyti arba – kokį filmą žiūrėti. Laidoje - pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su negalia, ir apie tai, kaip svarbu leisti jiems priimti sprendimus savarankiškai.
Laidoje dalyvauja projekto, kurio lėšomis finansuojama paslauga Pagalba priimant sprendimus vadovė Svajonė Rainienė ir socialinė darbuotoja, pagalbos priimant sprendimus specialistė Violeta Tamelytė.
Ką suteikia žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią paslauga Pagalba priimant sprendimus? Koks esminis skirtumas tarp teorinio projekto aprašymo jo įgyvendinimo realybės? Ko mokosi paslaugos Pagalba priimant sprendimus specialistai iš savo klientų? Kodėl ši paslauga svarbi? Ką ji duoda mums, įprastos raidos visuomenei? Kaip klientai ir specialistai suranda vieni kitus? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, kuriant teisingesnę ir tvaresnę visuomenę. Jau ne kartą įsitikinome, kad organizuota ir gerai valdoma bendruomenė tikrai gali daug. Ir psichologai sako, kad bendravimas bei bendradarbiavimas su bendraminčiais labai svarbus kiekvienam žmogui.

„Atviros Lietuvos fondo organizuojama programa VERTA skirta žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimui ir jų vykdomiems projektams finansuoti. Programos dėmesio centre – organizacijos ir projektai, siekiantys įtraukti pažeidžiamas grupes ir asmenis, užtikrinti jų lygiateisiškumą, skatinti solidarumą, bei gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas. Ypač daug dėmesio skiriama vietos lygmeniu veikiančioms, mažoms NVO stiprinti“, - taip pristato programą organizatoriai.

Kaip ši programa gyvena realų gyvenimą, ko mokoma „NVO lyderių akademijoje“, kodėl dirbantiesiems nevyriausybinėse organizacijose svarbu mokytis ir kokius pokyčius inicijuoja „NVO lyderių akademijos“ absolventai, laidoje kalbamės su Atviros Lietuvos fondo programų vadove Marta Gadeikiene ir VšĮ „Tapk laisvas“ socialine darbuotoja, projektų koordinatore ir NVO lyderių akademijos absolvente Rūta Gerasime.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Apie lyčių lygybę ir moterų teises tiek Lietuvoje, tiek kariaujančioje Ukrainoje. Ir kodėl tai ypatingai svarbu šiandien, laidoje kalbamės su VU mokslininke, lyčių lygybės eksperte dr. Zuzana Vasiliauskaite ir fondo „Inoblita“, kuris teikia humanitarinę pagalbą civiliams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, įkūrėja ir vadove Skirmante Cairns.
Kokia yra kovo 8-osios – Tarptautinės moterų solidarumo dienos istorija ir kodėl jos nereikėtų sieti su sovietmečio palikimu? Kodėl svarbu kalbėti apie moterų teises karo kontekste? Kaip jaučiasi moterys karo metu? Gėlės kovo 8-ąją – tradicija ar prieštaravimas lygioms teisėms?

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura Sivakonenko, Timuko globėja, save jau vadinanti berniuko mama.
Kiekvienais metais vasario mėnesio paskutinę dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Kokia situacija Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientai retų ligų priežiūroje?
Laidoje taip pat dalyvauja Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė Dr. Birutė Tumienė ir Retų ligų asosciacijos prezidentas Danas Čeilitka.
Ar retos ligos tikrai yra retos? Ar yra Lietuvoje tokių ligų, kuriomis sergantys pacientai yra vieninteliai šalyje? Ar ilgas retos ligos diagnozavimo kelias? Atsakymai – laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė