Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?

Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. 

Ved. Marius Jokūbaitis.

Paskutinėmis šių metų dienomis Donaldas Trumpas tęsė susitikimus su Ukrainos ir Izraelio lyderiais. Būtent kontroversiški susitikimai ir nuotaikų kaita labiausiai atspindėjo šių metų užsienio politiką. Su kokiais esminiais iššūkiais susidursime kitąmet? Ir kokius pasirinkimus turės padaryti Lietuva?

Diskusijoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai, diplomatai Vygaudas Ušackas, Antanas Valionis, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Ved. Mindaugas Aušra.

Kapčiamiestyje planuojama statyti karinį poligoną, kuris turėtų būti svarbus Suvalkų koridoriaus gynybai. Tačiau vietos gyventojai tam priešinasi. Jie nerimauja, kad daliai jų teks išsikelti iš namų, o karo atveju taptų taikiniu. Be to, kalbama apie būsimus kirtimus, žalą gamtai. Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad rajonui iš poligono būtų ir ekonominė nauda. Pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su vietos gyventojais, kuriame netrūko aistrų.

Ar Kapčiamiestis tinkama vieta naujam poligonui?

Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Kapčiamiesčio gyventojas Algimantas Kimtys, Gynybos ekspertas Romas Judinas, Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.

Ved. Marius Jokūbaitis

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.

Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.

Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.

Ar Lietuvai gresia orbanizacija?

Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas Peluritis

Ved. Liepa Želnienė.

Amerikiečių ir baltarusių diplomatinis sandoris rodo, kad nyksta vertybinė užsienio politika. Kokias dilemas tai kelią Europos Sąjungai? Ir ką turės daryti Lietuva, jeigu bus verčiama imtis nuolaidų Baltarusijos tranzitui?

Dalyvauja. Seimo nariai: „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, LVŽ-KŠS frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.

Ved. Mindaugas Aušra

Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Sąjunga peržiūri ir griežtina savo migracijos politiką, tam dar turės pritarti Europos Parlamentas. Šalys narės galės lengviau išsiųsti žmones, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, taip pat steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už savo sienų. Taip pat sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių atvykusių asmenų prieglobsčio prašymai galėtų būti greitai atmetami.

Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentaras Petras Auštrevičius, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje bei Švedijoje Neringa Budrytė ir Vaida Strazda.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusija jau atvirai gąsdina Europą karu, bet Jungtinės Amerikos Valstijos naujoje saugumo strategijoje skelbia, kad Rusija nebėra grėsmė. Su ja siekiama atkurti strateginį stabilumą. Tuo metu Europa vadinama silpna, nykstančia ir praradusia savigarbą. Europos lyderiai sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pamiršti, kad Europa yra jų artimiausia sąjungininkė, o ne problema.

Ar Europai teks ištarti „Sudie, Amerika?“

Laidoje dalyvauja Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitikas Vladas Laučius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.

Ved. Liepa Želnienė.