Kai tuometis Lietuvos premjeras G. Vagnorius pakvietė Kostą Rimšą padėti Lietuvai atkurti Lietuvos kariuomenę ir specialiąsias tarnybas, jis buvo Kanados karinės žvalgybos karininkas. Bet gavęs leidimą, 10 metų dirbo Lietuvoje. Paskui sugrįžo į tarnybą Kanadoje, bet su Lietuva ryšiai jau nenutrūko. Vis dėlto pirmoji jo kelionė į Lietuvą buvo dar sovietmečiu: paauglio, gimusio Kanadoje, akimis – juos visą laiką sekė. Dirbant nepriklausomai Lietuvai, Kostą Rimšą vėl sekė sovietų KGB, o saugojo jo paties išmokyti lietuviai. Paklaustas, ar daug dar liko mūsų galvose sovietizmo, Kostas Rimša sakė - problemų yra. Ir davė pavyzdį. Netikėtą.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Išgirdusi pacituotą savo pačios įrašą feisbuke, ji apsiašarojo, sakė, dar labai skaudu prisiminti, nors praėjo aštuoni mėnesiai. Ir dešimt nuo tos dienos, kai sužinojo, kad susirgo vėžiu. 16 chemoterapijų ir operacija jau įvyko, šiandien vėžio nėra, nors jo ląstelės dar klajoja ir nužudyti jas dar skirti 5 švitinimo seansai. Ramūno Karbauskio buvusi atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sako kentusi didelius skausmus nuo chemijos, deginusios organizmą, tačiau jai pavyko suvaldyti savo emocijas ir mintis, nesileisti apimamai nevilties. Grynas oras veikė kaip geriausias reabilitacinis vaistas, o du šunys, susiraitę šalia, kai buvo labai bloga, tarsi suprato – šeimininkė serga, šiandien žaidimų nebus.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje išliks kaip žmogus, sukūręs specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) ir pirmasis jų vadas. Sukurtos SOP buvo 2001-aisiais, Seimas jas įteisino 2008-aisiais, tačiau pulkininkas sako, kad iš tikrųjų jų pradžia 1944-ieji. Vėliau tapęs kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriumi, kovojęs su priešiška propaganda ir dezinformacija, dabar primetamą litvinizmo teoriją jis laiko itin pavojinga mūsų valstybei. Saulius Guzevičius – LTSR liaudies komisaro, 1941 m. pasirašiusio įsaką dėl trėmimų, „Kalvio Ignoto teisybės“ autoriaus Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus sūnus. Bet ne tėvas auklėjo būsimąjį nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pulkininką.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė - Kauno modernizmo paraiškos į UNESCO paveldo sąrašą ekspertų grupės vadovė – prisipažįsta, kad iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikusi dėl paraiškos teikimo. Tačiau savo nuomonę ji pakeitė, o Lietuva po 18-os metų pertraukos rugsėjo 18-ąją UNESCO Pasaulio paveldo sąraše įrašė penktąją vertybę – Kauno tarpukario architektūrą. Kodėl Kauno modernizmą vadiname optimistiniu, ką architektūra kalba apie laikmečio visuomenes? Ar įmanoma sovietmečio architektūrą įrašyti į UNESCO sąrašus ir kaip nuo sovietmečio įtakos pavyko apsisaugoti laikinosios sostinės statiniams? Tai vis klausimai Marijai Drėmaitei, bene garsiausio dailės istoriko Vlado Drėmos anūkei.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Aurimas Navys į Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) atėjo kaip civilis, su psichologo diplomu. Bet, baigęs mokslus ir įveikęs atranką, liko SOP. Vis dėlto pakviestas į laidą, jis paprašė: „O galim kalbėti ne apie karą?“ Ar tai įmanoma, kalbantis su Aurimu Naviu, kai specialiose pajėgose jis praleido beveik 18 metų, nekart buvo misijose Afganistane, pats atrinkinėjo tuos, kurie gali tapti specialiųjų operacijų kariais, kai dabar Ukrainos kare jis nėra vien paprastas stebėtojas Vilniuje? Ir vis dėlto tai pokalbis ne vien tik apie karą.

Ved. Nemira Pumprickaitė

„Ta knyga gimė labai sunkiai“,– prisipažino Aistė Masionytė, knygos „Portugalija. Atrasti. Mylėti. Ilgėtis“ autorė. Tačiau knyga tiesiog vadovėlis norintiems keliauti po Portugaliją. Šalį, kurios pajamos iš turizmo skaičiuojamos milijardais eurų, kur daug saulės, neramus vandenynas, mieli žmonės, kurios istorija ir atradimai – įspūdingi. Pragyvenusi Portugalijoje trejus metus, Aistė gali ne tik apie tai, bet ir apie architektūrą, fado muziką, maistą ir skanėstus kalbėti kelias dienas. Ir, žinoma, patarti, nuo ko pradėti Portugalijoje.
Ved. Nemira Pumprickaitė

Vida Miknevičiūtė – operos solistė iš Kauno. Jai plojo Milano La Scalla, Melburno Viktorijos teatras įteikė apdovanojimą už geriausią Salomėją, jai teko dainuoti su operos įžymybėmis, bet Lietuvoje apie Vidą Miknevičiūtę mažai kas žino. Kas atvėrė kelius į pripažintas operos scenas ir koks partneris yra garsiausiu pasaulio tenoru tituluojamas Jonas Kaufmanas? Ar sėkmė nuolatinis palydovas, ar kartais ištinka krizės? Ir kas gali jaustis didesnėmis žvaigždėmis – operos ar pop atlikėjai?


Ved. Nemira Pumprickaitė