Pirmas sakinys

Rašytojos Bitės Vilimaitės vieta Lietuvos literatūroje primena jos kūrinių stilių: rami, santūri, nesiveržianti į centrą, bet svarbi ir įdomi tiems, kam rūpi didžiuosius gyvenimo klausimus apmąstyti kasdienybės kalba.

Ar Bitės Vilimaitės ramybė ir santūrumas, užuojauta ir nusivylimas mums tebėra literatūrinė vertybė, „Pirmame sakinyje“ kalbėsimės su literatūrologe Žydrone Kolevinskiene ir istoriku, rašytojos sūnėnu ir kūrybinio palikimo tvarkytoju Dariumi Vilimu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Nuotraukos autorė – Džoja Gunda Barysaitė

Nepriklausomybės dienos minėjimas yra gera proga paklausti, kaip literatūra susijusi su laisve: ar literatūra gali padėti suprasti, kas yra laisvė, ar ji ugdo laisvės jausmą, ar skaitantis žmogus visada tampa laisvu? O gal – priešingai?

„Pirmo sakinio“ pašnekovas – kunigas ir eseistas, pranciškonas Julius Sasnauskas. Skaitantis, rašantis ir už laisvę ne vienerius metus kovojęs žmogus. Su juo kalbamės apie literatūros ir laisvės ryšį, apie literatūros vaidmenį jam asmeniškai apsisprendžiant būti laisvės pusėje.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

BFL nuotr.

Pirmaisiais „Pirmo sakinio“ metais šį autorių citavome turbūt dažniausiai. 49-iose ankstesnėse laidose, kalbėdami įvairiomis literatūros temomis, jį vis paminėdavo ir mūsų pašnekovai.

Tad svarstydami, apie ką galėtų būti 50-oji laida, sutarėme akimirksniu – apie rašytoją Sigitą Parulskį, parašiusį ne vieną mūsų literatūrai reikšmingą kūrinį ir teberašantį toliau.

„Pirmame sakinyje“ – rašytojas Sigitas Parulskis. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Lietuvos skaitytojai turbūt pirmiausia ją pažįsta kaip japonų kilmės britų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Kazuo Ishiguro vertėją. Tačiau Mėta Žukaitė iš anglų kalbos yra išvertusi ne tik „Dienos likučius“ ar „Palaidotą milžiną“ – jos vertimų lentynoje randame ir labai svarbių, humanitarikos klasika vadintinų kūrinių, ir naujausios grožinės literatūros.

Apie įvairialypį vertėjos darbą, atveriantį skirtingus kūrybinius ir gyvenimo kontekstus. Ir apie kalbą kaip esminę vertėjos patirtį „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Mėta Žukaite.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Literatūrologas Kęstutis Nastopka dažniausiai sulaukia klausimų apie semiotiką. Ir tai natūralu – visą savo profesinį gyvenimą jis paskyrė tekstų ženklams, jų reikšmėms ir prasmėms. Tačiau už kiekvieno teksto yra jo kūrėjas, už kiekvienos analizės – asmeninė patirtis ir žmogiškos bičiulystės.

„Pirmame sakinyje“ apie svarbiausius literatūros žmones, esminius kūrinius ir jų įtaką asmeninei biografijai šįkart kalbamės ne su semiotiku ir literatūros tyrinėtoju, o su knygų skaitytoju Kęstučiu Nastopka.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Praėjusiais metais pasikalbėję tema „Skaičiau, tikėjausi, bet: neišsipildę lūkesčiai“, šiemet iš esmės tą pačią temą apverčiame ir siūlome aptarti knygas, viršijusias mūsų lūkesčius. Trijų pašnekovų paprašėme prisiminti pastarųjų dešimties metų Lietuvos autorių kūrinius, kuriuos užvertę jie pripažino – „nesitikėjau“.

„Pirmame sakinyje“ apie mus nustebinusias knygas kalbamės su literatūros kritike Neringa Butnoriūte, poetu Dainiumi Dirgėla ir vertėja Emilija Ferdmanaite.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Nuotraukų autoriai: Neringos Butnoriūtės – Ieva Budzeikaitė, Dainiaus Dirgėlos – Dainius Dirgėla, Emilijos Ferdmanaitės – Kęstutis Pleita.

Literatūra šeimoje ir šeimos literatūra. Turbūt taip būtų galima pavadinti šio „Pirmo sakinio“ temą.

Dviejų vienos šeimos narių, dviejų kartų atstovų, dviejų autorių – rašytojos, vertėjos Ievos Toleikytės ir mokytojo, eseisto Vytauto Toleikio – klausiame, kaip jų gyvenime atsirado literatūra, kodėl ir ką ėmė rašyti, ar mato save kaip literatūrinę šeimą ir ką galvoja apie vienas kito rašymą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Jaunos, nedidelės, savo nišos ieškančios leidyklos. Per pastarąjį dešimtmetį naujos leidyklos stipriai išplėtė literatūros ir humanitarikos lauką knygomis, kurių iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanoma buvo išleisti, nes jų leisti „neapsimoka“. Ar Lietuvos leidyboje tik keičiasi kartos, ar jos kuria ir kitokias leidybos formas ir praktikas?

Apie naujos kartos leidyklas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su naująja leidyklos „Lapas“ direktore Monika Gimbutaite ir neseniai savo leidyklą „Rara“ įkūrusiu Benu Arvydu Grigu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Prieš penkiolika metų knygą „Prozos būsenos“ išleidusi literatūrologė Jūratė Sprindytė ne tik atskleidė, kaip žanrų ir naujovių požiūriu išsprogo laisvę atgavusi Lietuvos literatūra, bet ir nubrėžė svarbiausias to meto tendencijas – kamavimąsi dėl nesenos sovietinės praeities, įsitvirtinusią orientaciją į romaną, prozos esėjimą, euroromano polinkį į kičą ir tuštybę bei daugelį kitų.

Šįkart „Pirmame sakinyje“ su Jūrate Sprindyte kalbamės, kaip Lietuvos proza pasikeitė per pastaruosius penkiolika metų. Ar lygindami su ano meto prozos būsenomis, galime pamatyti naujus pokyčius ir literatūrinius polinkius, ir ar naujos prozos būsenos mūsų nenuvilia?

Nuotraukos autorius – Redas Vilimas, BFL.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta
Ališauskas. Poetas, kuris niekur nedingo.