Pirmas sakinys

Rašytojai rašo knygas, o literatūros kritikai jas analizuoja ir recenzuoja. O jeigu pamėgintume atvirkščiai – su rašytojais pasikalbėti apie literatūros kritikus ir kritikes, klausdami apie vardus, keliančius pasitikėjimą, ir recenzijas, po kurių norisi paburbėti.

„Pirmame sakinyje“ apie literatūros kritiką kalbamės su rašytojais Aušra Kaziliūnaite, Herkumi Kunčiumi ir Gyčiu Norvilu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Nuotraukų autoriai: Aušros Kaziliūnaitės – Tom Langdon, Gyčio Norvilo – Gediminas Sadauskas, Herkaus Kunčiaus – Andrius Ufartas.

Paskutinėje 2020-ųjų laidoje atsiversime įvairių laikotarpių ir asmenybių dienoraščius, ieškodami gruodžio 31-osios įrašų ir svarstydami, kodėl paskutiniai metų sakiniai būna tokie skirtingi – nuo rimtų apibendrinimų, palydint besibaigiančius metus, iki kasdienės buities detalių, paburbant ant kaimynų, kurie pernelyg garsiai už sienos pasitinka Naujuosius.

„Pirmame sakinyje“ – rašytojų, filosofų ir kitų sričių asmenybių dienoraščiai, jų ištraukos ir naujametinis pokalbis apie gruodžio 31-ąją.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Šių metų kalėdinio laikotarpio „Pirmo sakinio“ autorius – amerikietis Thorntonas Wilderis. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip ne kartą pastatytos pjesės „Mūsų miestelis“ ar per radiją girdėtos pjesės „Ilga Kalėdų vakarienė“ autorius. Tačiau dar prieš karą lietuviškai išleistas ir jo romanas „Šv. Liudviko karaliaus tiltas“, o vėliau ne kartą leista „Aštuntoji diena“, pastarąjį kartą – šiemet, 2020-aisiais.

Thorntoną Wilderį galima būtų pavadinti klasikiniu amerikiečiu. Jis pagal puritonišką tradiciją tikėjo, kad amerikiečių tautą pasirinkęs Dievas, o savo kūriniais, prieštaraudamas laiko dvasiai, net labai neramiame ir revoliucingame XX amžiuje priminė apie tokias vertybes kaip krikščioniškas humanizmas ir šeiminis gyvenimas.

Ruošiantis ilgai Kalėdų vakarienei ar jau susėdus prie šventinio stalo, „Pirmas sakinys“ kviečia pasikalbėti apie Thorntoną Wilderį.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Negalios sampratą nagrinėjančios mokslininkės pastebi didelį atotrūkį tarp to, kaip Lietuvoje save suvokia žmonės su fizine negalia ir kokie vaidmenys jiems primetami.

O kaip šiuo požiūriu atrodo mūsų literatūra, kokie stereotipai apie negalią joje egzistuoja ir kaip apskritai mes rašome apie kūną?

„Pirmame sakinyje“ – Jurga Jonutytė ir Giedrė Šmitienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės, tyrinėjančios negalią kultūroje ir literatūroje.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Nėra tokios profesijos, kuria užsiimantis žmogus negalėtų rašyti knygų, tapti rašytoju ar rašytoja. Daugelis rašytojų pragyvena iš kitų veiklų nei rašymas.

Tačiau vis tiek nuostabą kelia, kai su literatūra ar rašymu visiškai nesusijusioje srityje ilgai dirbę ir daug pasiekę žmonės ima ir parašo romaną.

„Pirmame sakinyje“ dviejų tokių autorių – aukščiausios klasės vadybininko Kristijono Kaikario ir biologės Dianos Latvės – klausiame apie pasiryžimą rašyti ir to priežastis.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Kiekvieno iš mūsų kambaryje – daiktai, apie kuriuos galėtume pasakoti ilgas istorijas. Baldai, paveikslai, knygos, įvairios smulkmenos, veikiančios mūsų kasdienybę.

Kokie objektai kasdien supa poetą, eseistą, dailėtyrininką Alfonsą Andriuškevičių ir kaip jie atsiskleidžia jo kūryboje?

„Pirmame sakinyje“ – Alfonso Andriuškevičiaus kambarys, kuriame lankomės kartu su visais klausytojais.

Nuotraukos autorė – Giedrė Kadžiulytė.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Rašytojai rašo knygas, leidėjai jas leidžia, o kritikai suteikia joms vertę ir formuoja nuomonę. Toks paprastas tradicinis literatūros pasaulio vaizdinys šiais laikais nebeturi jokios prasmės. Neaišku, ką laikyti ir ko nelaikyti rašytoju, šalia popierinės leidybos randasi pačios įvairiausios naujos formos, o vertinimo ir nuomonės formavimo procese kritikus vis labiau užgožia blogeriai, vlogeriai ir instagrameriai.

Laidoje „Pirmas sakinys“ keliame klausimą, ar mes, skaitytojai, pažįstame šiuos naujuosius nuomonės apie literatūrą formuotojus, mėgstančius pasislėpti už virtualių slapyvardžių? Kas jie tokie ir kaip jie vertina knygas? Kodėl daliai skaitytojų jie tapę įdomesni už kritikus?

Kalbiname tris tinklaraštininkus ir nuomonės formuotojus – Liną Girčytę („Fantastiškų(-os) knygų žiurkės“), Indrę Kudriavcevą („Dar vieną puslapį“) ir autorių, rašantį „Knygų lentyną“.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Apie mums patikusias knygas kalbame viešai ir drąsiai, o sukėlusios dvejonių ar nusivylimų dažnai lieka tyloje. Kodėl ir kaip formuojasi mūsų lūkesčiai ir kaip kalbėti apie knygas, kurios visiems aplinkui tarsi patinka, o mums palieka abejonių?

Laidoje „Pirmas sakinys“ apie lūkesčių nepateisinusias knygas kalbamės su vertėja, literatūros kritike Gabriele Gailiūte-Bernotiene, poete, literatūros kritike Giedre Kazlauskaite ir vertėja, redaktore Lolija Spurgiene.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Nuotraukų autoriai: Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės – Rima Juonytė, Lolijos Spurgienės ir Giedrės Kazlauskaitės – Dainius Dirgėla.

Karantinui darsyk užvėrus teatrų sales, viena Lietuvos scena liko neuždaryta. Tai beveik šimtmetį kuriamas radijo teatras, balsais ir garsais mums atveriantis ir klasikinę dramaturgiją, ir šiuolaikines pjeses.

Atsirinkome po tris skirtingų laikotarpių radijo spektaklius, įkvepiančius atrasti šią teatro formą ir leidžiančius patikėti, kad garsą, balsą, sąskambį, tylą įmanoma matyti.

Laidoje „Pirmas sakinys“ – šešių radijo teatro spektaklių ištraukos ir pokalbis apie įsimintiniausias skambančias istorijas.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvos literatūrai atsivėrė galimybės laisvai kalbėti apie Dievą ir religinę patirtį, ieškoti Dievo ir atrasti kasdienybės mistiką, maištauti prieš Dievą ir remtis bibliniais simboliais.
Ar šių dienų Lietuvos literatūrai tai vis dar svarbu? Ar poezija ir proza vis dar yra būdas, kaip kalbėti apie Dievą, su Dievu, Dievui? Ar mūsų literatūroje tebevyksta „dievoieška“?
Laidoje „Pirmas sakinys“ apie šiuos klausimus kalbamės su dviem literatūrologais – Dalia Jakaite iš Šiaulių universiteto ir Marijumi Šidlausku iš Klaipėdos universiteto.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta