Pirmas sakinys

Prieš beveik dešimtmetį išleistas Aleksandros Fominaitės romanas „Mes vakar buvom saloje“ skambiai buvo vadinamas prarastosios kartos epu. Tačiau įdomi ir vertinga knyga platesnio skaitytojų dėmesio nesulaukė. Galbūt ir dėl savo dydžio – smulkiu šriftu prirašytų keturių šimtų puslapių.

Literatūra nėra tik naujos knygos. Pokalbio priežastimi neturėtų tapti vien knygų naujienos. Tad dar sykį atsivertėme romaną, kurį buvome perskaitę ne kaip prarastosios, o kaip atrastosios kartos balsą ir kartu su autore pasikalbėjome, kodėl tas balsas kartais lieka negirdimas.

Laidoje „Pirmas sakinys“ – pokalbis su rašytoja, vertėja Aleksandra Fominaite apie romaną „Mes vakar buvom saloje“ ir kitas jos kūrybos salas.

Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta
Ar Metų knygų rinkimuose – metų knygos?

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido tris stambias tyrimų knygas, kuriose šio instituto mokslininkės ir mokslininkai nuosekliai nagrinėja ir apmąsto visą sovietmečio literatūrą.

Toks daugiau nei porą dešimtmečių trukusių tyrimo rezultatas leidžia mums pirmą kartą nauju žvilgsniu taip nuodugniai, profesionaliai ir ramiai pažvelgti į sovietinės okupacijos periodo literatūros lauką, jo veikėjus, kūrinius, kūrybos ir jos kontrolės formas, temas ir problemas.

„Pirmame sakinyje“ su viena iš šių tyrimų vadovių Dalia Satkauskyte kalbamės, kokie buvo pagrindiniai iššūkiai ir ar pavyko juos įveikti, ar šios trys knygos ir ją lydėję smulkesni darbai pakeitė mūsų supratimą apie sovietmečio literatūrą, kokia yra šio literatūrinio palikimo vertė ir ar vis dar verta to meto kūrinius atsiversti ne tyrėjams.

Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Rugsėjo 24-ąją Aidui Marčėnui sukanka 60 metų, tačiau su poetu sutarėme, kad rugsėjo 24-osios laidoje apie jubiliejų tik užsiminsime – kalbėsimės apie poeziją ir poezijos kontekstus. Nesureikšmindami metų, tad nubraukę nulį, atrinkome šešis skirtingu laikotarpiu rašytus Aido Marčėno eilėraščius, kuriuos laidoje ir išgirsime, svarstydami ir apie juos, ir apie visus kitus.

„Pirmame sakinyje“ – pokalbis su poetu Aidu Marčėnu ir archyviniai jo eilėraščių įrašai.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Po Aušvico, po Holokausto bet kokie žodžiai galėjo atrodyti tušti ir beprasmiški. Bet žmonės nenutilo: jau daugiau nei septyniasdešimt metų tekstuose, tekstais ir per tekstus bandoma kalbėti apie Holokaustą, mėginama priartėti prie šios sunkiai įsivaizduojamos tragedijos.

Ar skaitant šiuos tekstus, ar skaitant dienoraščius, laiškus, publicistiką, literatūrą, įmanoma priartėti prie Holokausto supratimo? Ar autentiški liudijimai visada bus arčiau jo nei išgalvoti literatūriniai pasakojimai? Ar šis kalbėjimas ir rašymas vis dėlto nėra bergždžias, ar tyla nelaimi iš principo?

„Pirmame sakinyje“ su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, istoriku Nerijumi Šepečiu svarstome apie tekstus, kuriais mėginame priartėti prie Holokausto supratimo.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Kandi intelektualė. Auksines stiliaus vinis kalanti meistrė. Tyli literatūros ekscentrikė. Ryški kultūros autsaiderė. Jai pavyko pasiekti tai, kas Lietuvos literatūroje pavyksta vienetams: ji atpažįstama iš sakinio, jos kūrinių laukiama, jos aštrumu ir negailestingumu žavimasi.

„Pirmas sakinys“ kalba apie rašytoją Undinę Radzevičiūtę ir jos kūrinius. Kalba apie ją, bet ne su ja, o su dviem jos kūrybos skaitytojomis – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Irena Vaišvilaite ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Asta Skujyte-Razmiene.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Šią „Pirmo sakinio“ laidą būtų galima pavadinti ir Nepriklausomybės 30-mečiui skirta laida, bet tiksliau ją reikėtų įvardinti kaip Skaitymo 30-metį.

Per Nepriklausomybės metus keitėsi skaitymo galimybės, kultūra, įpročiai, literatūra laisvėjo ir įvairėjo, gyveno kartu su atsikuriančia valstybe ir išsivaduojančia visuomene. Laidos vedėjai prieš 30 metų pradėjo lankyti mokyklą, išmoko skaityti ir iki šiol tai daro savo malonumui. Šia proga jie atsirinko po 15 knygų, kuriomis prisimins esmines jų skaitymo patirtis ir pakvies klausytojus pasidalinti savomis svarbiausiomis trisdešimtmečio knygomis.

Laidoje „Pirmas sakinys“ – vedėjų dialogai apie jiems reikšmingiausias lietuvių ir užsienio autorių knygas per trisdešimt metų, į pokalbį kviečiant įsitraukti ir laidos klausytojus.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Ar praėjus maždaug 250 metų nuo galbūt svarbiausio lietuvių literatūroje kūrinio „Metai“ parašymo jo autorius Kristijonas Donelaitis atpažintų savo tekstą? Ar atpažintų žodžius, kablelius, netgi atskiras eilutes kaip savo, jo ranka parašytas?

Tekstologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, „Metų“ mokslinių leidimų rengėjas Mikas Vaicekauskas teigia, kad šis vienas svarbiausių nacionalinio kanono kūrinių yra ir vienas intensyviausiai redaguotų per visą lietuvių literatūros istoriją.

Laidoje „Pirmas sakinys“ su juo kalbamės, kodėl taip nutiko, ką iš tokios redagavimo istorijos mes galime sužinoti apie literatūros raidą ir kokį K. Donelaičio „Metų“ variantą skaitome dabar.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Gamtininkas ir rašytojas Henrikas Gudavičius, trisdešimt metų dirbantis Dzūkijos nacionaliniame parke, beveik kiekvieną sakinį apie savo literatūrą pabaigdavo jam pačiam kur kas įdomesne istorija iš augalų ir jų buveinių kasdienybės.

Liškiavoje gyvenantis kraštotyrininkas beveik kasdien iki pietų rašo, o tada sėda ant dviračio ir važiuoja iki Krūčiaus upelio. Čia jis augina ir prižiūri šimtus retų augalų, apie kuriuos pasakoja taip aistringai, kad netrukus užsimiršti, jog tai laida apie literatūrą. Lychnis chalcedonica – tai goštautinė gaisrena, gėlė.

„Pirmas sakinys“ šįkart iš Liškiavos, iš gamtininko ir rašytojo Henriko Gudavičiaus namų.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius pagrindinį laidos klausimą galbūt iškeltų kaip nebrandos problemą: jo knygos Lietuvoje leidžiamos ir bent tam tikruose skaitytojų ratuose yra populiarios, bet ar mes iš tikrųjų jį skaitome ir suprantame, ką skaitome? Kitaip tariant, ar jo kūrybos atžvilgiu esame brandūs?
Laidoje „Pirmas sakinys“ su filosofu Arūnu Sverdiolu kalbėsimės apie Witoldo Gombrowicziaus dienoraščius, romanus ir prisiminimus, keldami klausimą, kiek jiems perskaityti svarbu išmanyti filosofiją, ar įmanoma be jos suprasti W. Gombrowicziaus dienoraščio pirmuosius sakinius: „Pirmadienis. Aš. Antradienis. Aš. Trečiadienis. Aš. Ketvirtadienis. Aš“.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.