Pirmas sakinys

Irena Buivydaitė ne sykį paskelbta skaitomiausia lietuvių grožinės literatūros autore bibliotekose. Ir tai – ne leidyklos reklaminis triukas, o tikslūs skaičiai: pavyzdžiui, 2018 metais skaitytojai jos romanus Lietuvos bibliotekose ėmė 17 tūkstančių kartų.

Alytuje gyvenanti rašytoja ir vertėja sako daugiausia dėmesio skirianti ne kalbos subtilybėms, ne stiliaus paieškoms, o paprastam pasakojimui, kuriame skaitytojai atpažintų savojo gyvenimo peripetijas. Ar būtent todėl bibliotekų lankytojai šią autorę taip vertina, o literatūros kritikai – aplenkia?

Laidoje – pokalbis su Irena Buivydaite apie jos populiarumą ir jos literatūros sampratą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Kalba – svarbiausias literatūros instrumentas, bet ne tiek daug Lietuvos rašytojų įsitraukia į viešojoje erdvėje jau kelerius metus aktyviai vykstančias diskusijas apie lietuvių kalbą – jos raidą, patiriamą įtaką iš kitų kalbų ir norą visa tai kontroliuoti.

„Pirmo sakinio“ pašnekovė – Giedra Radvilavičiūtė, ne tik viena geriausių Lietuvos rašytojų, eseisčių, bet ir nenuilstanti kvailų, negrabių, be kalbos jausmo ir logikos sukurtų žiniasklaidos antraščių medžiotoja, ironiškai, analitiškai rašanti apie lietuvių kalbos gyvenimą viešojoje erdvėje ir literatūroje.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Intelektualas, plačiai ir giliai apmąstantis savo ir mūsų visų laiką. Poetas ir vertėjas, kūrybą vadinantis esmine veikla. Žmogus, su kuriuo būtų galima kalbėtis iš esmės apie viską, bet šįkart pasirinkome vieną temą, turbūt tą viską sutalpinančią – jo dienoraštį, kurio fragmentus pastaraisiais metais skaitome „Literatūroje ir mene“.
Laidoje „Pirmas sakinys“ – pokalbis su poetu, vertėju, publicistu, ilgamečiu Jeilio universiteto literatūros profesoriumi Tomu Venclova apie šešis dešimtmečius beveik kasdien rašomą dienoraštį: kas ir kodėl į jį patenka, kada jis bus publikuotas ir ar jame atsispindės Juozo Baltušio dienoraščio skaitymas?
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Knyga, kuriai pasirodžius, dauguma skaitytojų buvo šokiruoti: ciniška, vulgaru, tamsu. Ir knyga, tapusi viena svarbiausių Lietuvos literatūroje. Rankraštis, pavadintas „Keltuvu“, bet virtęs romanu „Balta drobulė“ – kūriniu, mokykloje sužavinčiu bent pusę klasės.
Kodėl paauglystėje taip paveikia „Balta drobulė“ ir kaip šią knygą perskaitome vėliau? Pokalbis su literatūrologe, Antano Škėmos kūrybos tyrinėtoja Loreta Mačianskaite.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Fotografo Zenono Bulgakovo nuotraukoje – 2001 metų kovo 2-oji, paskutinis rašytojo Jurgio Kunčino apsilankymas Alytaus miesto viešojoje bibliotekoje. Kartu su juo – Giedrė Bulgakovienė, vadovaujanti bibliotekai nuo 1993-iųjų.
Prieš daugiau kaip penkiolika metų biblioteka pavadinta Jurgio Kunčino vardu, nuo 2004-ųjų čia rengiamas trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai“.
„Pirmas sakinys“ – iš Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos. Iš Giedrės Bulgakovienės istorijų apie rašytojus ir skaitytojus.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Lietuvos literatūros kanonas – nekintanti vertybė. Bet kiekviena karta gali ir turi jį permąstyti iš naujo. Įtvirtinti arba pakeisti nepakeičiamuosius. Lietuvos literatūros kanonas – ir neginčijama vertybė. Bet visiems verta dėl jo pasiginčyti.
Šį kartą į „Pirmą sakinį“ pasikvietėme du jaunosios kartos literatūrologus iš Vilniaus universiteto – Eleonorą Buožytę ir Mantą Tamošaitį. Laidoje klausiame, ką, jų nuomone, iš dabartinio Lietuvos literatūros kanono autorių ar kūrinių jau būtina permąstyti, perinterpretuoti, ką vertėtų įtraukti, o ko – galbūt atsisakyti.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Prieš rasizmą nukreipti protestai paskatino griauti paminklus, cenzūruoti kino ir literatūros kūrinius, ieškoti tikrų ir tariamų menininkų nuodėmių. Tačiau galimas ir priešingas veiksmas – imti ir skaityti, žiūrėti, klausytis kūrinių ir juose ieškoti, jei ne atsakymų, tai bent pačių svarbiausių klausimų apie mus ir mūsų santykius.
„Pirmame sakinyje“ mėginame svarstyti, kaip apie rasizmo problemą rašoma ar kaip ši problema atsiskleidžia pačiuose geriausiuose JAV literatūros kūriniuose. Atspirties taškas – puikusis Williamas Faulkneris, gyvenimas išgalvotame Džefersone ir neišgalvotose Pietų valstijose.
Apie Williamą Faulknerį ir kitus svarbius Amerikos rašytojus, jų kūrinius ir rasizmo problemą kalbame su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriku Andriumi Grodžiu ir žurnalistu, rašytoju Dovydu Pancerovu.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Hetera, po pirmos eilėraščių knygos sakiusi, kad galbūt daugiau neberašys. Menina, kuri kaunasi su normintojų armija. Intelektualė, turinti ką atsakyti psichoterapeutui. Poetė, kurios palyginimas su Sylvia Plath neleis nieko tikro apie ją sužinoti. „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie ryškiausią savo kartos poetę, kultūros kritikę ir „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorę Giedrę Kazlauskaitę. Kalbamės apie ją, bet ne su ja. Kalbamės su literatūrologe, Vilniaus universiteto dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūte ir poetu, vertėju Rimu Užgiriu. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Praėjus kelioms minutėms po pokalbio įrašo, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė vartė atsineštus užrašus ir krimtosi, kad tiek daug laidoje liko nepasakyta, nepapasakota, tiek daug rašytojų nepaminėta ir nepacituota.
Vis dėlto tai gana išsami, niekur neskubanti laida apie žmogų, Lietuvoje siejamą su aukščiausia literatūros leidybos kultūra.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Rašytojai ir poetai, apskritai visų sričių menininkai, neretai imasi fizinio darbo. Kazys Bradūnas kasė duobes, skaldė akmenis, Kornelijų Platelį jaunystėje maitino statybos inžinieriaus diplomas, Aivaras Veiknys šiandien mūrija sienas ir skardina vamzdynus.
Plytą šioje temoje suvokiame kaip fizinį krūvį, kurį dažnai tekdavo pakelti ir išeivijos rašytojams, ir šiandien žinomiems, Lietuvoje pripažintiems kūrėjams. Plytą kaip pragyvenimo galimybę ir dabar renkasi ne vienas jaunesniosios kartos rašytojas.
„Pirmame sakinyje“ – apie „poetiškus“ ir „nepoetiškus“ darbus. Pokalbis apie kūrybą ir statybas. Kartu su pašnekovais – poetais Kornelijumi Plateliu ir Aivaru Veikniu.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.