Pirmas sakinys

Kritika yra neatsiejama ir būtina kultūros dalis, tačiau jos sulaukiančioms rašytojoms ir rašytojams, ypač jei ji neigiama, vis tiek dažnai yra sunku kritiką ramiai priimti ir rašyti toliau.

Psichologė psichoterapeutė, rašytoja Genovaitė Bončkutė-Petronienė yra pasakojusi, kaip po jos romanų pasirodymo sulaukdavusi nemažai kritikos, kartais - ir visai neobjektyvios.

„Pirmame sakinyje“ su ja kalbamės apie konstruktyvią ir nepelnytą kritiką, jos poveikį rašančiam žmogui, apie sunkias pastangas, išgirdus kritiką, „atskirti kūrinį nuo autoriaus“, ir būdus, kaip susigyventi su šia neišvengiama kultūrinio gyvenimo dalimi.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Pastaraisiais metais lietuvių kalba pasirodė bent keletos pačių ryškiausių kino režisierių knygos – Wernerio Herzogo, Michelangelo Antonioni, Davido Lyncho, Piero Paolo Pasolini, Federico Fellini.

Šie tekstai – nuo poezijos iki atsiminimų – leidžia geriau susipažinti su kino meistrais ir labiau suprasti jų kinematografijos kūrinius, bet taip pat yra įdomūs ir vertingi kaip literatūra.

Apie „Odilės“ ir kitų leidyklų į Lietuvą atneštą literatūrinę kino režisierių bangą kalbamės su vertėja Zita Baranauskaite-Danieliene ir kino kritike Izolda Keidošiūte.

Nuotraukoje – režisierius Davidas Lynchas. Vida Press nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Aušra Pukelytė ir Aleksas Kazanavičius, Valstybinio jaunimo teatro aktoriai, – ir scenoje, ir namuose kartu. Abu sako nesinešantys asmeninių santykių į teatrą, o teatro peripetijų – į šeimą. Tačiau ir scenoje, ir šeimoje juos jungia pomėgis literatūrai.

Kodėl teatrui reikalinga užrašyta istorija? Kuo skiriasi aktorių darbas su pjese ir prozos kūriniu? Kaip scenos kalbą veikia kasdienė žiūrovų kalba? „Pirmo sakinio“ pokalbis apie literatūrą scenoje ir šeimoje.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Rašytoja Dalia Staponkutė į Lietuvą ir literatūrą grįžta su nauja grožine knyga, šį kartą – plutarchišku paralelinių istorijų romanu „Vivat Regina!“ Joje ji lyg ir tęsia tas temas, su kuriomis jau pelnė skaitytojų dėmesį ir kritikų pagyras: dvilypė tapatybė, savos ir svetimšalės drama, periferijos ir centro santykiai, moters vaidmuo.

Tačiau romane šios temos plečiamos ir gilinamos turtingu istoriniu kontekstu, Renesanso dvasios apmąstymu, kultūrinėmis įtampomis tarp geografiškai nutolusių, bet paralelių surištų dviejų – kipriško ir lietuviško – pasaulių.

Atsispyrę nuo naujojo romano, su Dalia Staponkute kalbamės apie išpopuliarėjusį istorinių romanų apie moteris žanrą, jai įprastų temų permąstymą bei naujų plėtojimą ir apie periferijos kultūrinį nerimą.

Gretos Skaraitienės nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

2022-ųjų vasario 24-ąją, pirmąją Knygų mugės dieną, su rašytoju Marku Zingeriu turėjome kalbėtis apie laiko triukšmą ir šio autoriaus pasirinkimą būti kiek atokiau, stengtis nuo viešumos atsiriboti.

Tačiau tą rytą Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, pokalbį apie literatūrą ir susikaupimą keitė klausimai apie geopolitiką ir istoriją.

Šiandieninės laidos nesinori vadinti skola. Bet apie šviesaus atminimo Marką Zingerį, praėjus dvejiems metams nuo anos Knygų mugės, pakvietėme pasikalbėti jo brolį Emanuelį – žinomą politiką, kuris pirmiausia, kaip pats sako, yra filologas, švarko kišenėje dažnai turintis pirmąją brolio poezijos knygą „Namas iš kedro“, o kompiuterio atmintyje – paskutinį brolio parašytą, bet kol kas neišleistą romaną „Kai pasaulis buvo gražus“.

Nuotraukoje iš šeimos albumo – Markas (dešinėje) ir Emanuelis maždaug 1963 metais.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta. Tiesioginė transliacija iš Tarptautinės Vilniaus knygų mugės.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Tapinienė yra sakiusi, kad mėgsta gyventi prisiminimais, bet ilgą laiką jų neišguldė į knygą – ilgai galvojo, kaip užrašyti prisiminimus, kad jie nebūtų naudingi jai.

Dabar ji rankose laiko knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, vildamasi, kad jai pavyko tokius prisiminimus iš praeities ištraukti.

„Pirmame sakinyje“ su Violeta Tapiniene kalbamės apie atmintį ir joje kaip blyksniai pasirodančius artimuosius, literatūrą ir darbą mokykloje. Apie mėgstamą Charles`ą Baudelaire`ą, nemėgstamą Antaną Škėmą ir nieko vertą „Kalvio Ignoto teisybę“.



Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Keliasdešimt metų redaktore dirbanti Audra Kairienė sako, kad atskleisti, ką taiso konkretaus autoriaus ar autorės tekste, būtų tas pats, kas gydytojui atskleisti paciento paslaptį.

„Pirmo sakinio“ pokalbyje jos atskleisti neprašėme, tačiau kalbėjomės apie šia paciento paslaptimi apgaubtus redaktorės ir autorių santykius, apie jų galias ir negalias, pagarbą ir jos stoką, abipusius lūkesčius ir nusivylimus, apie anatomiškai mėsinėjamą tekstą ir būtinybę išsaugoti gebėjimą matyti jo grožį. Ir apie tekstus, kurių nereiktų vadinti tekstais.

Nuotraukos autorius – Stanislovas Kairys.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Po lietuvių kalbos ir literatūros studijų ji mokėsi knygų leidybos, pradėjo rašyti kultūrinėje spaudoje ir įsiliejo į kino pasaulį – Dovilė Raustytė septynerius metus dirbo „Kino pavasario“ komunikacijos vadove, o dabar koordinuoja „Meno avilio“ tekstus, vaizdus ir įvaizdžius.

Pasikalbėti apie kūrybos ir kuriančių žmonių komunikaciją ją pasikvietėme ir kaip rašytoją – 2021 metais pasirodžiusi debiutinė D. Raustytės novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“ atveria ir viešo mūsų buvimo, savojo mito kūrimo temą, apie kurią nusprendėme šįkart pasikalbėti.

Nuotraukos autorius – Visvaldas Morkevičius.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Skaitant jos publicistiką ar literatūros kritiką turbūt neįmanoma nepastebėti autorės siekio įtraukti skaitytoją į kiek sudėtingesnę visumą – publicistė, politikos mokslų daktarė Marija Antanavičiūtė mūsų kultūrinėje spaudoje išsiskiria drąsiomis įžvalgomis, kurios dažnai atsiremia į politinį ir socialinį tikrovės pamatą.

Birmingemo universitete podoktorantūros studijas šiuo metu tęsianti pašnekovė „Pirmame sakinyje“ svarsto apie literatūros politiškumą ir sąmoningą visuomenės dialogą, mums mokantis ir rašyti, ir atsakyti.

Nuotraukos autorius Martynas Zaremba.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Pastaraisiais metais dažniausiai apie jį kalbame kaip apie Olgos Tokarczuk vertėją – Vyturys Jarutis jau prieš kelis dešimtmečius ėmėsi versti šios rašytojos kūrybą, o šiandien yra tapęs pagrindiniu nobelistės vertėju į lietuvių kalbą.

„Pirmame sakinyje“ susitikome pasikalbėti ir apie kitus jo mėgstamus ir verčiamus lenkų autorius, jų priėmimą ir supratimą Lietuvoje.

Nuotraukos autorius – Bartosz Frątczak.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta