Pirmas sakinys

Niekas iki galo nežino, kas glūdi mūsų archyvuose. Net tai, kas guli oficialiose atminties institucijose, nėra visiškai peržiūrėta ir įdomūs nepublikuoti literatūros kūriniai gali slėptis po nieko nesakančiais aprašais.

Štai Lietuvos literatūros ir meno archyvo vadovas Juozapas Blažiūnas dalinasi paskutiniųjų metų atradimais: iki šiol niekur viešai nerodyti, privačiame Juozo Budraičio archyve buvę rašytojo Ričardo Gavelio kino scenarijai arba baltarusių poeto Jankos Kupalos kūriniai, kuriuos pamatę iš Baltarusijos atvykę tyrėjai nesulaikė ašarų.

Su Juozapu Blažiūnu „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie tai, kokių literatūrinių įdomybių jis yra atradęs archyve ir kas dar galėtų būti ten atrasta.

Nuotraukos autorė – Isaiah Fainberg.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Arvydas Belkevičius dvidešimt metų dirba skirtingus darbus, susijusius su Lietuvos rašytojų sąjunga ir jos leidykla. Anksčiau – ūkvedys, dabar – vairuotojas ir knygų išvežiotojas.

Kartu su juo po renginius visoje Lietuvoje keliaujantys rašytojai mini subtilų Arvydo humoro jausmą, atsidavimą savam darbui ir mokėjimą kalbėtis tiek apie kelią, tiek apie literatūrą.

„Pirmame sakinyje“ – pokalbis su Arvydu, kurį aplankėme knygų sandėlyje. Čia ir pasikalbėjome apie keliones su knygomis ir jų autoriais. Kelis jų, beje, laidoje taip pat išgirsime.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Per pustrečio šimto leidinių redagavusi Palmira Mikėnaitė savo pranešimą literatūros forume „Šiaurės vasara“ prieš daugiau kaip dešimtmetį pavadino „Trečia akis“. Tuomet ji pasakojo apie knygų redaktorės patirtį ir savo santykį su literatūra.

Kas per šį dešimtmetį pasikeitė? Turbūt dar dažniau girdime leidėjų liūdesį, kad gerų redaktorių trūksta, o kūrėjų raštingumas menksta. Kaip visa tai mato kita akis?

„Pirmame sakinyje“ – vasariškas pokalbis su Palmira Mikėnaite iš Voversių kaimo, Dusetų seniūnijoje.

Antano A. Jonyno nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Rašytoja Jurga Vilė turbūt dažniausiai kalbinta apie knygą „Sibiro haiku“ – kartu su dailininke Lina Itagaki sukurtą istoriją, visai šeimai pasakojančią apie tremtį.

Vilniuje baigusi prancūzų filologiją, Paryžiuje ji studijavo vaizduojamuosius menus ir filmų archyvavimą – turbūt iš čia toks autorės dėmesys vaizdiniam pasakojimui, ieškančiam kuo natūralesnio santykio su kalba.

„Pirmame sakinyje“ su Jurga Vile kalbamės apie vaizdus, vizijas ir vasarą – laiką skaityti ir laiką rašyti.

Lauros Vansevičienės nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Istorikes ir istorikus įsivaizduojame kaip žmones, kurių žvilgsniai nuolatos nukreipti į praeitį – į šaltinius, atsiminimus, istorines knygas. Tačiau Algirdas Jakubčionis nuo jaunų dienų buvo atkaklus fantastikos skaitytojas ir tokiu liko visą gyvenimą, net tapęs profesionaliu istoriku.

Ar pomėgis skaityti literatūrą, piešiančią drąsiausius ateities scenarijus, padėjo istorikui atlikti praeities tyrimus ir ar istorija gali padėti kurti fantastikos kūrinius?

Apie fantastinės literatūros skaitymą, fantastiką sovietmečiu ir nepriklausomoje Lietuvoje, vaizduotės galią ir reikšmę fantastikoje ir istorijos moksle – pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Algirdu Jakubčioniu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Visus mokslo metus moksleiviai skaito tai, kas jiems privaloma – knygas iš literatūros programų. Ar atėjus vasarai ir trumpam nelikus privalomos literatūros sąrašo, moksleiviai skaito? Ar į keliones, paplūdimius ir stovyklas jie vežasi knygų? O gal vasara reiškia ir poilsį nuo literatūros?

„Pirmame sakinyje“ trys moksleiviai – Mija, Augustinas ir Monika – pasakoja apie savo skaitymo ir neskaitymo įpročius vasarą, mėgstamus ir nemėgstamus autorius, privalomą ir neprivalomą literatūrą.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Vilniaus periodinėje spaudoje Aleksandra Volfgangaitė debiutavo 1821 m. – sulaukusi šešiolikos metų. O būdama 21-erių ji kaip dovaną savo tėvui, Vilniaus universiteto profesoriui, garsiam farmakologui Jonui Friderikui Volfgangui iš prancūzų į lenkų kalbą išvertė šveicarų botaniko monografiją apie asiūklius.

Apie neeilinių gabumų Lietuvos literatę, XIX a. pirmoje pusėje gyvenusią tarp Vilniaus, Druskininkų ir Paluknio dvaro, ir apie intelektualine veikla užsiimančios moters padėtį to meto visuomenėje „Pirmame sakinyje“ kalbamės su Aleksandros Volfgangaitės gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja, istorike Reda Griškaite.

Iliustracijoje – Aleksandros Volfgangaitės išverstos šveicarų botaniko Jeano-Pierre'o Etienne'o Vaucher monografijos apie asiūklius antraštinis lapas.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Sėdint poetės Enrikos Striogaitės namų terasoje, prieš akis atsiveria Kaunas, gimtasis jos miestas.

Čia ir susėdome pasikalbėti apie tai, kas atsiveria poetės kūryboje ir kasdienybėje – apie jos eilėraščių žmones ir apie sienas, kurias tie žmonės diena iš dainos glaisto.

„Pirmo sakinio“ vasaros sezono pirmoje laidoje – Enrikos Striogaitės horizontas ir fone skambantis karilionas, nutilęs pačiu netinkamiausiu laiku.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Mistikas, absoliutus romantikas, neįmanomos meilės ieškotojas – lietuvių kilmės prancūzų poetas ir diplomatas Oskaras Milašius apibūdinamas skambiausiais epitetais, kurių kiekvienas turi savo ištakas ir prasmę jo biografijoje.

Tačiau kaip ir koks šio kūrėjo gyvenimas atsiveria laiškuose, turbūt atviriausioje žmogaus pasakojimo formoje? Apie Oskaro Milašiaus laiškus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su vertėja, prancūzų literatūros dėstytoja Genovaite Dručkute.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Ką tik pasirodžiusioje knygoje „Pokalbiai su tėvu“ Vytautas V. Landsbergis kalbina Vytautą Landsbergį. Jie kalbasi apie Lietuvą ir jos visuomenę, atminį ir sapnus, gyvenimą ir mirtį.

Šiuos pašnekovus esmingai sieja ir kūrybos tema – vaikystėje atradęs tėvo rašomus eilėraščius, sūnus sako pirmąkart susidūręs su poezijos paslaptimi, o tėvas šypsodamasis pasakoja ir apie kitus eilėraščius, rašytus sovietmečiu, o šiandien virstančius galbūt būsimosios knygos rankraščiu.

Apie įkvėpimą kurti ir du Landsbergius atskiriančią V raidę – „Pirmas sakinys“ iš Vytauto Landsbergio namų Vilniuje.

Antano Sutkaus nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta