Pirmas sakinys

Literatūros seserys – taip būtų galima įvardinti Eglę ir Rūtą Kačkutes. Jų abiejų veikla skirtingai, bet labai glaudžiai susijusi su literatūra: pirmoji sesuo – literatūrologė, savo tyrimuose nagrinėjanti moters, motinos, lyčių klausimus, antroji – archeologė, Nacionalinio muziejaus vadovė, bet gerai žinoma dėl savo literatūrinių iniciatyvų, kaip Metų knygos rinkimai ar „Vilniaus lapų“ festivalis.

„Pirmame sakinyje“ su seserimis Kačkutėmis kalbamės apie jų ryšį su literatūra ir jų tarpusavio ryšį per literatūrą.

Šeimos archyvo nuotraukoje – maždaug 1980-ieji: Eglė – kairėje, Rūta – neblogos nuotaikos.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Šalia knygynų ir bibliotekų atsiranda interneto platformų, kurios siūlo ne tik nusipirkti, bet ir mainyti arba prenumeruoti knygas. Nemažai skaitytojų tai tapo naujais patogiais įrankiais – greičiau ir pigiau įsigyti norimą skaitinį.

Tačiau šios platformos kelia ir naujų klausimų: kaip jos paveiks leidybos verslą, ar nėra pamirštamos autorinės teisės, ar atsižvelgiama į tų, kas kuria ir spausdina knygas, interesus?

Apie naujas knygų mainų ir prenumeratos platformas kalbamės su vienu „Bookswap“ įkūrėjų Martynu Basoku, Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos prezidente Lolita Varanavičiene ir autorių teisių politikos specialistu Aurimu Šimeliūnu.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Neseniai pasirodžiusi literatūros tyrinėtojo Marijaus Šidlausko knyga „Kairiarankio kentauro pėdomis“ – tai pastarojo dvidešimtmečio jo kelionė literatūros kritikoje: ilgametis Klaipėdos universiteto dėstytojas knygoje publikuoja jam svarbiausius tekstus, apmąstančius literatūros klasiką ir jos aktualumą šiandien.

„Pirmame sakinyje“ kalbėdamiesi su Marijumi Šidlausku, apie jo paties pėdas ir įkvėpimą jomis savaip sekti pakvietėme pamąstyti dar du pašnekovus – buvusį studentą, rašytoją, literatūrologą Rimantą Kmitą ir muzikos kūrėją, švedų prodiuserių nesyk pastebėtą komiką Luką Šidlauską, „Šventinį bankucheną“, Marijaus Šidlausko sūnų.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kokią įtaką tavo asmenybei padaro ne tėvai, ne seneliai, o proseneliai, ypač, kai vieną jų žino ne tik visa giminė, bet ir visa Lietuva?

„Pirmame sakinyje“ – rašytojos Žemaitės proanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė, su kuria kalbamės apie šį giminystės ryšį, jo reikšmę visai šeimai ir kintantį santykį su Žemaitės kūryba.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Grožinėje literatūroje (net tik skirtoje vaikams) prabyla žvėrys, paukščiai, vabalai ir visa kita gamta. Pasakose, poezijoje ir prozoje kalbasi medžiai, upės, akmenys, o santykiai tarp gyvūnų dažnai kuriami kaip alegorija žmogiškai kasdienybei apmąstyti.

Kaip rašome apie gamtą ir kaip literatūroje veikia gamtos dėsniai – „Pirmame sakinyje“ kalbamės su prozininku, gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Visiems gerai žinomas Maironio eilėraštis „Pavasaris“ atrodo aiškus ir skaidrus. Bet literatūrologė Aušra Jurgutienė, interpretuodama šį eilėraštį, jį susieja su klasta ir apgaule.

Jos pasiūlytas dekonstrukcinis lietuvių literatūros klasikų kūrybos perskaitymo būdas tarsi griauna paprastumo ir akivaizdumo įspūdį ir kviečia pamatyti žinomus poetinius kūrinius kitaip.

Su literatūrologe Aušra Jurgutiene kalbamės apie neseniai pasirodžiusią jos knygą „Dekonstrukcinių skaitymų užrašai“ ir klausiame, kuo vertingas ir prasmingas toks skaitymo būdas.

Sonatos Grėbliūnaitės nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Jie visi turbūt lipdomi iš kasdienybės detalių, iš mums gerai pažįstamų ar atsitiktinai sutiktų žmonių – iš jų savybių, gyvenimo būdo, judesių, mimikų. Iš jų troškimų, klaidų, rūpesčių, iš santykio su kitais – iš visko, kas esame mes patys.

Kaip savo pjesių personažus, jų mąstymą ir kalbą atranda poetė ir dramaturgė Daiva Čepauskaitė?

„Pirmas sakinys“ – iš Nacionalinio Kauno dramos teatro, kuriame susitikome pasikalbėti su šia autore, prisimindami jau sukurtus jos personažus ir klausdami apie tuos, kurie kol kas veikia ne scenoje, o vaizduotėje.

Lauros Vansevičienės nuotr.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Poetės ir vertėjos Zitos Mažeikaitės vienas eilėraštis baigiasi klausimu: „gal mane vis dar globoja/ anoji Šiaurės dvasia?“

Studijavusi germanistiką ir pradėjusi nuo vertimų iš vokiečių kalbos, ji vėliau ėmėsi vis daugiau versti iš švedų kalbos ir dabar jos dėka lietuviškai galime skaityti daugybę klasikinių ir šiuolaikinių Švedijos autorių.

Tarp jų – ir du poetai, Werneris Aspenströmas ir Tomas Tranströmeris, du ryškūs šiaurės dvasios puoselėtojai poezijoje.

Su Zita Mažeikaite „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie šiuos du poetus, jų eilėraščių šiaurietiškumą ir šiaurės dvasios įtaką jos pačios kūrybai.
Pirmas sakinys.

Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

XX a. pabaigoje literatūrologė Rita Tūtlytė parašė knygą „Eilėraščio skaitymas“, kuri porai dešimtmečių tapo parankine knyga mokyklose mokantis, kaip interpretuoti, kaip atrakinti eilėraštį.

Per tą laiką žodis „interpretacija“ mokyklose gerokai nutolo nuo R. Tūtlytės pasiūlyto jautraus ir subtilaus būdo, kaip skaityti eilėraštį, ir ėmė asocijuotis su dirbtinai iškaltomis klišėmis ir trafaretais.

Su literatūrologe Rita Tūtlyte „Pirmame sakinyje“ prisimename, kaip buvo sumanyta ir parašyta knyga „Eilėraščio skaitymas“, kokiais principais paremta poezijos interpretacija ir kodėl, išleidus knygą antrą kartą, ant viršelio atsidūrė aštrus kaštonas.

Nuotraukos autorė – Rūta Lazauskaitė.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Tautvydos Marcinkevičiūtės poezija – lyg be apsauginio skydo: joje savo ir kitų sutiktų žmonių gyvenimus poetė apmąsto, nebijodama kalbėti net apie sunkiausias akimirkas, jos žodžiais tariant, kai buvimas atrodo be išeities.

Nuvykę į Kauną, su Tautvyda Marcinkevičiūte kalbėjomės apie jos pasaulį anapus poezijos, apie dirbtus darbus ir sutiktus ar jai įtaką dariusius žmones, nuo „Maximos“ kasininkės iki Alfonso Nykos-Niliūno, nuo Gintaro Patacko iki Sylvios Plath.

Nuotraukos autorė – Aistė Jurė.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta