Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?

Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.

Ved. Ignas Klėjus