Kai kurie Vilniaus gyventojai pastebi, kad mieste yra daug plotų, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi jokios paskirties ir galėtų būti paversti aikštelėmis. Tam neprieštarauja ir Vilniaus miesto savivaldybės siūlomi sprendimai: „žalieji koriai“ ir Kaimynijų programa. Tačiau šie pasiūlymai kol kas nesulaukė didelio susidomėjimo. Savivaldybės atstovai sako, kad taip yra dėl to, jog gyventojai nesugeba susitarti. Tuo metu urbanistas Martynas Marozas įžvelgia kiek kitas priežastis.
„Naujų stovėjimo vietų įrengimas nesprendžia problemos. Visų pirma, mūsų tyrimai rodo, kad tik trečdalis kiemuose esančių automobilių yra naudojami kasdien. Antra, pasaulinė praktika rodo, kad atsiradus naujoms stovėjimų vietoms, atsiranda ir daugiau automobilių“, – sako Kauno technologijos universiteto dėstytojas ir urbanistinės studijos „MMAP“ vadovas.
Tai rodo ir vieno Šeškinės mikrorajono kiemo istorija.

Gera vandens kokybe Lietuvoje įprasta tiesiog tikėti. Tačiau Raseinių rajono ir Marijampolės atvejai rodo, kad nutikus ekstremaliam įvykiui, institucijos nesugeba operatyviai reaguoti. Pernai vasarą Raseinių rajono vandenyje buvo aptikta normas viršijančio arseno, kurio šaltinis taip ir nebuvo nustatytas. Šiemet Marijampolėje vandens tiekėjas kelis mėnesius nesugebėjo pašalinti taršos bestuburių lervomis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas vandens kokybės kontrolės problemoms spręsti buria specialią darbo grupę, kurią įpareigos skubiai parengti priemonių planą.
Autorė Vaida Pilibaitytė.

Kol miestų gyventojai džiaugėsi karšta ir sausa vasara, kai kuriuos ūkininkus ji varė į neviltį. O kai kuriems ji kaip tik padėjo.
Tarkim, Saulius Dambrauskas sako, kad javų nuostolį padengs bulvių derlius. Jas, kaip ir svogūnus, laisto, todėl derlius išauga kelis kartus didesnis. Javų taip laistyti, tvirtina jis, dar tikrai neapsimoka.
Tuo metu ūkininkas Robertas Mickevičius iš Vilkaviškio rajono – vienas iš nedaugelio ūkininkų Lietuvoje auginančių kukurūzus grūdams ir jau svarstantis apie saulėgrąžas. „Po šimto metų, jei pavyks išsilaikyti, maisto auginimas bus pats pelningiausias verslas“, – sako jis.
Kaip prie naujų klimato sąlygų ir ekstremalių orų taikosi Lietuvos žemdirbiai? Ar taikosi? Ūkininkų ir mokslininkų atsakymai – nevienareikšmiai.

Buvusioje Daugavgryvos tvirtovėje Latvijoje jau trečius metus vykstantis festivalis „Kometa“ turi manifestą. Alternatyvios muzikos ir kultūros renginys skelbia esąs laisvas nuo reklamos, plastiko bei atliekų ir kviečia švęsti atsakingai.

„Mus yra vadinę hipiais ir kuo tik nori,“ – sako viena iš festivalio organizatorių Lienė Jurgelanė. „Bet mes esame pačių įvairiausių specialybių ir mus vienija rūpinimasis aplinka“. Apie aplinką jie galvoja organizuodami dalyvių transportą, maitinimą ir įrenginėdami erdves renginiams. Todėl į festivalį patogiausia atvykti viešuoju transportu, meniu nėra mėsos, koncertai vyksta pritaikytuose bunkeriuose, o kūrybinės dirbtuvės – po medžiais.

Kad manifestas nėra tik tuščių šūkių rinkinys patvirtina šiukšlių rūšiavimo konteineriai – jie beveik tušti, o atliekos niekur nesimėto. Vienas puikiausių sumanymų – indų biblioteka. Pievos viduryje stovi indauja iš kurios galima pasiskolinti lėkštę, o pasinaudojus ir šalimais įrengtoje virtuvėlėje išplovus, grąžinti.
Aut. Vaida Pilibaitytė

Kalbėdamas apie savo projektą „Space X“, kuriuo siekia nugabenti žmones į Marsą, daug pasekėjų turintis verslininkas Elonas Muskas teigia, kad toks projektas būtinas dėl to, jog ateityje žmonijos išlikimui gresia daug pavojų, tarp jų ir klimato kaita. Apie tai, kad žmonijai ateityje gali prireikti plano B, kalba ir mokslo žurnalistė, portalo „Techo.lt“ įkūrėja Goda Raibytė.
Tuo metu klimatologas Justinas Kilpys teigia, kad tokia retorika jį erzina. Pasak jo - tai skamba kaip pasiūlymas bėgti nuo problemų, o ne jas spręsti. „Bet kartu reikia pripažinti, kad vaizduotę Marso kolonizavimo projektai žadina labiau nei kalbos apie klimato kaitos sprendimus, kurie dažnu atveju skamba nuobodžiai“, - sako Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas.

Dažnas miesto gyventojas gali virš namų išvysti čiurlių būrį ir išgirsti jų balsus. Bet matę iš arčiau čiurlį yra tik nedaugelis – tai itin ilgų sparnų ir trumpų kojyčių paukštis, kuris lekia greitai ir beveik visą gyvenimą praleidžia aukštai ore.
Perėjimui juodieji čiurliai renkasi kuo aukštesnes ir kitiems sunkiai pasiekiamas vietas. Tarp jų – daugiabučių namų plyšiai po stogu, ventiliacinės angos ir už jų esančios nišos. Bet ir čia jie tokie nepastebimi, kad dažnas nė neįtaria juos kaimynystėje įsikūrus.
Šiandien šiems paukščiams iškilo rimta grėsmė. Tai – renovacija. Šiltinant pastatus, jie netenka saugaus prieglobsčio savo kiaušiniams ir jaunikliams. O kartais plyšiai ir angos užsandarinami net su jaunikliais.
Apie juoduosius čiurlius ir renovaciją – pokalbis su juodųjų čiurlių lizdaviečių išsaugojimu besirūpinančiu kauniečiu gydytoju Vidu Pilviniu, Lietuvos ornitologų draugijos nare Birute Stuke, architektu Matu Kalikausku Vabalu ir gamtininku, Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistu Selemonu Paltanavičiumi.
Viliaus Paškevičiaus nuotr.

Belovežo girios konfliktas filosofo akimis. 2016 m. Lenkijos vyriausybė patrigubino kirtimus vienoje paskutinių išlikusių Europos sengirių, pripažintoje UNESCO pasaulio paveldu – Belovežo girioje. Tai sukėlė masinius protestus šalyje ir tarptautinį skandalą, kuris baigėsi Europos Komisijos byla prieš Lenkiją tarptautiniame teisme. Šį pavasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenkija pažeidė tarptautinę teisę.
Kai kurie Lenkijos miškininkai tebesilaiko pozicijos, kad kirtimai būtini kovojant su spygliuočius apnikusiu kenkėju. Tuo metu gamtosaugos organizacijos įsitikinusios, kad įsikišus žmogui, jautriai natūraliai ekosistemai jau padaryta milžiniška žala.

„Kaimynai nesikalba, o kartais ir šeimos nariai“, – sako Mantas Davidavičius, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, tyrinėjantis šį atvejį savo disertacijoje. „Aš manau, kad artimiausiu metu kompromiso nebus,“ – liūdnai apibendrina jis. Mokslininkas mano, kad taip yra todėl, kad Belovežo girioje susirėmė ne mokslas, ne politika, o ekologinės pasaulėžiūros.
Autorė Vaida Pilibaitytė (AFP/Janek Skarynski nuotr.)

Pažintis su Anykščių miško festivalyje apsilankiusiais svečiais iš Japonijos ir Jungtinės Karalystės.
„Šinrin-joku“ (angl. „shinrin-yoku“) – tai „miško maudynės“, paprasčiau tariant, lėtas pasivaikščiojimas po mišką. Dr. Qing Li knyga apie „šinrin-joku“ išversta į 20 kalbų, jo atlikti eksperimentai parodė, kad „miško maudynės“ padeda sumažinti nerimą, nemigą ir aukštą spaudimą.
Tą patvirtina ir senų medžių entuziastas Robas McBride‘as iš Jungtinės Karalystės. „Medžiams esu skolingas gyvybę“, – sako jis. Daug metų kentėjęs nuo nerimo sutrikimų, šiandien jis yra vienas žymiausių Europos paveldo medžių išsaugojimo aktyvistų, Europos metų medžio konkurso ambasadorius. Jis nėra arboristas ar dendrologas, tačiau sugeba pasitelkti socialinius tinklus, žiniasklaidą ir įtikinamai pasakoti paties atrastas istorijas apie medžius ir žmones. Taip pat – išsaugoti 500 metų senumo ąžuolą.
Robas McBride‘as taip pat dalyvauja judėjime prieš brandžių medžių kirtimą Šefilde – tai šiuo metu labiausiai „degantis“ konfliktas dėl medžių Jungtinėje Karalystėje.

Daugiau nei pusė žmonių Olandijos miestuose susisiekimui naudoja dviratį, dviratininkų vis daugėja. „Sakoma, jog dviratis yra olandų DNR. Bet aš nesutinku, ilgą laiką buvome labai susitelkę į automobilius“ - sako Lennartas Noutas, darnaus susisiekimo ekspertas, konsultuojantis Europos, Kanados, Naujosios Zelandijos miestus apie saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą.
Tuo metu Kaunas ir Vilnius skelbia apie planus per artimiausius metus padidinti kelionių dviračiu keletą kartų. Šiuo metu reguliariai juo naudojasi tik 1-1,5 proc. gyventojų. Daugiau dviračių, mažiau automobilių sumažintų oro ir triukšmo taršą. Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Linas Vainius prideda, jog ir stipriai pagerintų „sėdinčiųjų visuomenės“ sveikatą.

„Mes neturim jokių iliuzijų“, – sako aktyvūs šilutiškiai, šį pavasarį stoję ginti brandžių miesto medžių nuo iškirtimo. Jie nusivylę savivalda, bet pasiduoti neketina.

Planus iškirsti trečdalį Šilutės centrą kertančios Lietuvininkų ir Tilžės gatvių liepų alėjos rajono savivaldybė vadina želdinių tvarkymu. Pasak projekto autorių, didžioji dalis medžių yra prastos būklės ir juos siūlo keisti naujais. Tačiau visuomenininkų pakviesti Aleksandro Stulginskio universiteto dendrologai su tokia išvada nesutinka.

Kol kirtimai atidėti, pačiame Šilutės centre, H. Šojaus dvaro parke rekonstruojant takus negailestingai kapojamos brandžių medžių šaknys.

Ar įmanoma išsaugoti žaliąsias erdves nepakenkiant medžiams ir be konfliktų?

Autorė Vaida Pilibaitytė.