Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.

Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.

Ved. Ignas Klėjus