„Vyras pamatė mano paveikslus prieš penkerius ar dešimt metų ir sako: kokia įdomi, kokie geri darbai, ir kai likimas mus suvedė, tada sako: „čia tu, aš tau nedrįsau parašyti“, o aš svajodavau, viena, keliaudama užsienyje, kad gal kas įsimylės mano tapybą...“, – pasakoja tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė, miesto ritmus kartu su vyru Martynu Ganusausku iškeitusi į gyvenimą kaime. Pora ten augina daug skirtingų gyvūnų, kurių gretose – ir kalbanti varna, žąsis su žąsinu, didžiulis šuo, katės.

Kur slypi kūrybiškumo paslaptis? Kas tapytojai tampa atspirties tašku, kai, regis, mūzos neapsilanko? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gerūta Griniūtė