Vakaras su knyga

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.
„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.
„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.
„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.
„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.
„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.
„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.