Vakaras su knyga

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.
Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Vertė Danutė Chauveau, išleido leidykla „Tyto alba“.
Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą grįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Knygos ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.
Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.
Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Vaiva Grainytė. „Pekino dienoraščiai“. Išleido leidykla „Vaga“.
Pasak Donato Petrošiaus, „Pekino dienoraščiai“ – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį“. Knygos ištraukas skaito aktorė Rasa Samuolytė.

Vaiva Grainytė. „Pekino dienoraščiai“. Išleido leidykla „Vaga“.
Pasak Donato Petrošiaus, „Pekino dienoraščiai“ – kiek per kuklus knygos pavadinimas. Nes ji – ne tik apie Pekiną. Gal ir visai ne apie Pekiną ar Kiniją, o labiau – apie vidinius virsmus, švelnius (ir ne visai) civilizacijų susirėmimus, tylias grumtynes su vidiniais drakonais ir kinų kalbos hieroglifais. Net tie, kurie bodisi egzotiškais kraštais, šią knygą perskaitys kaip įstabų egzistencinį nuotykį“. Knygos ištraukas skaito aktorė Rasa Samuolytė.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.
Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.
Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Tomas Vaiseta. „Paukščių miegas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Apsakymai, kuriuos pavadinti istoriniais būtų teisinga, bet – per siaura. Apsakymai, kuriuos pavadinti psichologiniais irgi būtų teisinga, bet irgi – per siaura. Tai ir kuria unikalų Tomo Vaisetos prozos stilių, kuriame susikerta intymiausi žmogaus išgyvenimai, slapčiausi kompleksai, tragiškiausios patirtys, fantasmagoriškiausios vizijos ir istoriniai įvykiai, kiekvienam pažįstami ir atpažįstami – iš knygų, iš tėvų ir senelių pasakojimų, iš asmeninės patirties. Taip žmoguje atsispindi epochinės istorijos slinktys. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Tomas Vaiseta. „Paukščių miegas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Apsakymai, kuriuos pavadinti istoriniais būtų teisinga, bet – per siaura. Apsakymai, kuriuos pavadinti psichologiniais irgi būtų teisinga, bet irgi – per siaura. Tai ir kuria unikalų Tomo Vaisetos prozos stilių, kuriame susikerta intymiausi žmogaus išgyvenimai, slapčiausi kompleksai, tragiškiausios patirtys, fantasmagoriškiausios vizijos ir istoriniai įvykiai, kiekvienam pažįstami ir atpažįstami – iš knygų, iš tėvų ir senelių pasakojimų, iš asmeninės patirties. Taip žmoguje atsispindi epochinės istorijos slinktys. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.