Šią vasarą visuomenės dėmesio sulaukė Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymas dėl naujos miestų želdynų plotų apskaičiavimo tvarkos.

Kai kurie visuomenininkai sukritikavo sprendimą panaikinti želdynų skirstymą į vietinius, rajoninius ir centrinius. Pasak jų, naujoji tvarka atitolina žaliąsias erdves nuo žmonių ir sudaro sąlygas perpus sumažinti vienam miesto gyventojui tenkantį želdynų plotą nuo 25 iki 12 kv.m.

Trūkumų įžvelgia ir antikorupcinį dokumento vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, rugpjūtį apie pradėtą tyrimą pranešė ir Generalinė prokuratūra. Klausimas buvo aptariamas ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuris įpareigojo Aplinkos ministeriją iki rudens peržiūrėti pakeitimus ir pasiūlyti jų korekcijas pagal išsakytas pastabas.

Tuo metu Aplinkos ministerija suskubo sudaryti darbo grupę neaiškumams aptarti ir savo inicijuotus pakeitimus gina, teigdama, kad jie įveda aiškumo, o želdynų plotų miestuose nemažės.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Prieš keletą metų Raseinių rajono geriamajame vandenyje aptiktas normas viršijantis arsenas Lietuvos geologams tapo galvosūkiu. Ilgą laiką manyta, kad Lietuvoje natūralių arseno anomalijų negali būti, todėl specialistai ieškojo kitų priežasčių – taršos dėl gręžinių įrangos sudėties ar žemės ūkio chemikalų.

Visgi šios versijos nepasitvirtino ir ėmus nuodugniau tirti paaiškėjo, kad padidėjusios šio sveikatai pavojingo elemento koncentracijos fiksuojamos visoje šalyje. Šiandien, praėjus penkeriems metams, Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad Lietuvos požeminiame vandenyje aptinkamas arsenas yra gamtinės kilmės.

Specialistai Rasa Radienė, Jurga Austienė, Petras Pūtys ir Vilija Galdikienė pasakoja apie atliktus tyrimus ir sugriežtintą geriamojo vandens kontrolę.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Stefano Liberti – daugybe apdovanojimų įvertintas Italijos žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas, pasakojęs apie migracijos krizę knygoje „Į pietus nuo Lampedūzos“, plačiai nušvietęs maisto pramonės poveikį planetai. Prieš tai išmaišęs pusę pasaulio, 2019 metais jis nukreipė savo žvilgsnį į savo gimtąją šalį. Būtent tais metais jis ėmė tirti klimato krizės poveikį Italijoje.
„Iš pradžių įsivaizdavau, kad tai viena iš daugelio paveiktų šalių. Tačiau bendraudamas su žemės ūkio darbininkais, žvejais, turizmo sektoriaus darbuotojais supratau, kad mano šalyje vyksta kažkas tikrai labai blogo“.
Didžiulė sausra ir stebėtinu greičiu tirpstantys ledynai tą tik patvirtina: šią vasarą Italiją krečia ne tik politinė, bet ir klimato krizė. Tačiau apie pastarąją viešojoje erdvėje mažai kas kalba.
Pokalbis apie sausrą, Italijos politiką ir žurnalistų vaidmenį klimato krizėje – su knygos „Terra bruciata“ (lietuviškai „Išdeginta žemė“) autoriumi Stefano Liberti vyksta jo gimtojoje Romoje.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Nuotraukos autorė Valeria Brigida

Per metus vienas europietis išmeta vidutiniškai 11 kilogramų tekstilės, o tekstilės pramonė Europoje yra ketvirtas svarbiausias klimato krizės sukėlėjas po maisto, pastatų ir transporto pramonės. Beje, prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius tekstilės vartojimas augs net 63 procentais.
Spaudžiama imtis menkai reguliuojamos tekstilės pramonės sukeliamų problemų, Europos Komisija parengė Europos Sąjungos Tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių strategiją. Joje siūloma mažinti naujų drabužių kolekcijų kiekį, taikyti eko-dizaino principus, kad gaminiai būtų patvaresni, lengviau pataisomi ir perdirbami, uždrausti išmesti neparduotus gaminius, o taip pat įdiegti išplėstinę gamintojo atsakomybę, kuri leistų sukurti veikiančią tekstilės atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemą.
Kaip šie užmojai bus įgyvendinami ir kaip į juos žiūri tekstilės įmonės Lietuvoje?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Pernai Trakų gyventojai pasipriešino rajono savivaldybės planams iškirsti apie 500 senamiesčio medžių. ES lėšomis remiamą želdynų tvarkymo projektą parengusi savivaldybė tada atsisakė atlikti papildomą ekspertizę ir tikino, kad viskas daroma teisėtai. Tuomet mūsų atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad projektas buvo pristatytas vos 20-čiai rajono gyventojų ir jam nepritarė paveldosaugininkai.

Rudenį Vilniaus apygardos administracinis teismas galiausiai konstatavo, kad leidimas kirsti ir genėti saugotinus medžius buvo išduotas neteisėtai. Trakų rajono savivaldybės administracija sprendimą apskundė ir tęsė projektą. Jie nutraukė sutartį su rangovais ir pasamdė kitą želdynų ekspertą, kuris dalį senamiesčio medžių įvertino iš naujo. Arboristo Renaldo Žilinsko nuomone, tinkamai prižiūrint, dauguma brandžių Trakų centrinės gatvės medžių pavojaus gyventojams nekeltų, tad jis siūlo iškirsti vos kelis.

Bet panašu, kad dabar rizikingu laikomas projektas neteks europinio finansavimo ir jo įgyvendinimo perspektyvos neaiškios.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Projekto priešistorė:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000184060/radijo-dokumentika-iskirsim-ir-bukle-pageres-i

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000184744/radijo-dokumentika-iskirsim-ir-bukle-pageres-ii

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000187727/spalvos-tyrimas-trakuose-uz-bioivairovei-skirtas-es-lesas-medziu-kirtimas-mieste-ir-trinkeliu-klojimas

Prieš kelerius metus Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo dvi pažeidimo procedūras dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo. Viena jų pradėta dėl „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo nepakankamumo, kita – dėl nepakankamos „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir apsaugos tikslų nenustatymo. Abi jos nėra viešos, tačiau Aplinkos ministerija praneša, kad su Europos Komisija yra sutarusi pakankamai teritorijų į tinklą įtraukti iki 2022 metų pabaigos, o jų apsaugą ir apsaugos tikslus nustatyti – iki 2024 metų pabaigos. Jei Lietuva šių įsipareigojimų neįvykdys, grės keliasdešimt tūkstančių eurų per dieną siekiančios baudos.
Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbą su „Natura 2000“ neseniai ištyrė Valstybės kontrolė. Auditas „Lietuvos miško išteklių apsauga“ parodė, kad nepadarytų darbų dar tikrai nemažai.
Kuo svarbus europinis saugomų teritorijų tinklas ir kodėl atotrūkis tarp įsipareigojimų ir jų įgyvendinimo yra toks didelis?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Gamtos reiškiniai padeda mums orientuotis laike. Nenuostabu, kad jie yra įaugę į kalbą – ypač lietuvių kalbą, kurioje mėnesiai pavadinti gamtos reiškinių, paukščių ir žemės ūkio darbų vardais. Kasdien juos matome savo kalendoriuje. Tik ar pastebime, kaip, klimatui keičiantis, jie prasilenkia su tuo, kas vyksta už lango?

Ornitologas Marius Karlonas, VU doc. Justas Kažys ir LHMT klimatologė Viktorija Mačiulytė pasakoja apie rečiau pastebimus klimato kaitos sukeltus pokyčius ir svarsto apie tai, kaip jie paveiks mūsų kultūrą.

Autorės Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė

Mariaus Karlono nuotrauka

Penktadienį Šimonių girios bendruomenė kartu su asociacija „Gyvo Žalio” Mikierių girininkijoje surengė pasitarimą dėl Šimonių girios ateities vizijos. Į jį susirinko kelios dešimtys žmonių: miškininkai, vietos bendruomenių ir nevyryriausybinių organizacijų atstovai, saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos ministerijos specialistai, politikai ir kitų suinteresuotų grupių atstovai.
Kas paskatino tokį pasitarimą surengti ir kaip jame atsispindėjo dar neatsakyti Nacionalinio miškų susitarimo klausimai?

Monikos Peldavičiūtės nuotrauka

Vokietijos lietuvio Edgaro Endriukaičio iniciatyva gimęs interaktyvus klimato muziejus stengiasi sužadinti jaunų Lietuvos žmonių smalsumą bei norą kažką pakeisti.
Tuo metu mokykloje klimato krizės klausimai tebėra paraštėse. Fizikos mokytojas Mantas Pastolis sako, kad juos iš ten ištraukti gali tik kartų kaita.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Kovai – šiek tiek už kranklius mažesni varniniai paukščiai, kurie mėgsta gyventi dideliais būriais, ir įsikuria gyvenvietėse, šalia žmogaus. Tačiau žmogų dažnai jų kaimystė trikdo dėl triukšmingo krankimo ir išmatų. Todėl siekiama jų skaičių mažinti.
Tuo metu juodieji čiurliai, kurių balsas daug kam netrukdo ir netgi patinka, iš miesto išstumiami dėl žmogaus neapsižiūrėjimo renovuojant pastatus. Utenoje gyvenantis ornitologas Darius Norkūnas kartu su žmona Daiva stengiasi rūpintis šių ir kitų miesto paukščių gerove. Jis sako, jog mieste sugyventi paukščiams ir žmonėms padėtų supratimas, kad kiekviena rūšis užima savo vietą ir yra reikalinga, nepaisant to, ar ji patogi žmonėms, ar ne.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin