Gyvenimo citrinos

Paul de Miko vardu plačiajai auditorijai žinomas Paulius Mikolaitis pasakoja savo vaikystės istoriją. Tėvai išsiskyrė, kai jis buvo dar visai mažas, ir nuo to laiko savo tėvo jis nematė. Pauliui išgarsėjus, su juo susisiekti bandė tėvo giminaičiai, bet jis atsisakė: „Tai būtų tarsi bendravimas su svetimais žmonėmis“. Nors tėvo nebuvo, vyriškų autoritetų Pauliui nestigo - dėdė ir senelis juos užpildė su kaupu.
Ved. Lavija Šurnaitė

Laura ir Emilis Korickiai perėjo santykiuose ugnį ir vandenį, bet po devynerių draugystės metų susituokė ir yra labai laimingi. Abu turi negalią, bet ja savo gyvenimo nematuoja ir neriboja. Prisipažįsta, kad skirtingi fiziniai trūkumai suėjus draugėn tapo puikiais papildymais ir palengvina kasdieną, bet tikrąjį ryšį užmezgė per meilę muzikai ir iškirtinį humoro jausmą.
Ved. Lavija Šurnaitė

Rasa Dooling prisipažįsta, kad išgyvenimų dėl didėjančių metų ir svorio būta nemenkų, bet sąmoningas požiūris į save padėjo išbristi iš depresyvių nuotaikų, priimti gyvenimo pokyčius ir susigrąžinti laimės jausmą.
Ved. Lavija Šurnaitė

Deividas Dombovskis iš kūdikių namų pas globėjus atvyko būdamas vos 1,5 metų. Augo apsuptas net keliolikos kitų vaikų. Deividas labai džaugiasi, kad neliko augti valdiškuose namuose, o gyveno su žmonėmis, kurie tapo tikrais tėvais ir padėjo eiti muzikanto keliu.
Vaikinas sąmoningai nesileidžia į galvosūkius apie biologinius tėvus, nors gali bendrauti su gimdytoja, bet tai daro itin retai, nes nejaučia poreikio.


Ved. Lavija Šurnaitė

Ina Živatkauskienė neplanavo tapti mama nepažįstamam vaikui, bet jis pats pasibeldė į jos duris. Kriminalinių patirčių prisirinkęs paauglys, daugybę kartų atstumtas kitų globėjų, rado meilę, supratimą ir kantrybę Inos šeimoje bei tapo jos nariu visiems laikams.

Ved. Lavija Šurnaitė

Vitalija Kožemiakina pasakoja apie savo sutrikusio valgymo kelionę. Ji prasidėjo sulaukus vos 6-erių metų. Išgirdusi replikas apie savo pilnumą metėsi prie dietų, kurios dažniausiai panašėdavo į badmiriavimą. Tai tęsėsi keliolika metų, o numesti kilogramai ir styrantys šonkauliai vistiek nesuteikdavo vidinio pasitenkinimo, tik žalojo sveikatą. Savivertę Vitalija susigrąžino studijuodama dietetiką ir intuityvų valgymą. Atradusi taiką su maistu ir savo kūnu, padeda tai daryti ir kitiems.

Ved. Lavija Šurnaitė

Psichiatras Leonas Kačinskas prieš 6 metus išgirdo diagnozę – ketvirtos stadijos vėžys, gyventi liko mažiau nei pusmetis. Medikai ir kolegos iki šiol gūžčioja pečiais, o Leonas, keliolika kartų viršijęs prognozuotą gyvenimo trukmę, toliau tęsia darbus, konsultuoja onkologinius ligonius (neretą jų nustebindamas ir nuteikdamas optimistiškai) ir pagaliau mėgaujasi gyvenimu, stipriau jausdamas jo skonį.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Patriciją Tilvikaitę nuo mažumės lydėjo nesaugumo, nemeilės, nerimo jausmai - prisimena, kaip būdama vos kelerių metukų iki kraujo nusikramtydavo nagus. Augant šis jausmas nedingo – tik stiprėjo. Patricijai iš artimiausių žmonių teko iškentėti daugybę priekaištų, žeminimo, įžeidimų, smerkimo...
Pasakojimas apie tai, kaip šeimoje, kurioje gimei, gali jaustis svetimkūniu.


Ved. Lavija Šurnaitė

Vilniuje gimęs, Malyje augęs, Vokietijoje nuo dešimties metų be tėvų gyvenęs ir mokęsis, Viktoras Diawara devyniolikos grįžo į Lietuvą. Pokalbis apie savarankišką vaikystę, susidūrimus su skinhedais, sunkią muzikinę pradžią ir galiausiai užgriuvusią sėkmę.
Ved. Lavija Šurnaitė

Žilvinas Širvinskas nebijo temos, kuri nemažai vyrų daliai tebėra tabu – urologinės ligos. Viena tokių ilgus metus buvo palaužusi Žilviną - kasdienybę lydėjo dideli skausmai žemiau juosmens ir prarastas noras mėgautis gyvenimu. Pasakojimas apie tai, kaip susigrąžinti sveikatą, atgauti pasitikėjimą ir gyvenimo kokybę.
Ved. Lavija Šurnaitė