Gyvenimo citrinos

Keisti savo gyvenimą Donatą Špokaitę kvietė ir fizinis kūnas, ir mentalinė būsena. Užklupo liga, nuo kurios galėjo apakti, ėmė dažnai gęsti dantys, įklampino gili depresija, kurią naktimis lydėjo košmariški sapnai, kad nuolat yra žudoma, arba kankino nemiga. Gyvenimas buvo virtęs vegetavimu, kol pagaliau Donata pasidavė išsvajotos profesijos kvietimui, nusipurtė didžiulį nepasitikėjimą ir surizikavo garsiai pranešti visiems, nors baimė buvo didelė. Donatos nuostabai, pasaulis sureagavo dideliu palaikymu, paskatinimu ir net pirmaisiais užsakymais iš klientų. Dabar moteris dirba, ką visada norėjo ir nebekenčia nuo košmarų, nemigos ir depresijos.

Ved. Lavija Šurnaitė

Prieš dvejus metus Godos Klimavičiūtės tėtis išėjo tiesiog pasivaikščioti ir nebegrįžo – netikėtai sustojo širdis ir jis mirė čia pat gatvėje. Eidama pro tą vietą Vilniaus Senamiestyje, Goda visada su tėčiu pasisveikina ir nebando jos aplenkti. Dukterį ir tėvą siejo ypatingas ryšys, tad su begaliniu ilgesiu Goda gyvena iki šiol. Tačiau šalia sunkių jausmų, visad lydi ir jausmas tarsi tėtis šalia. Prisiminimai apie jį tampa atrama ir kasdienybėje dabar. O burokėlių sriubą Goda verda ir virs tik taip, kaip virdavo jos tėtis.

Ved. Lavija Šurnaitė

Rusijai užpuolus Ukrainą, Olena Fomenko nenorėjo tikėti, kad pirmieji šūviai ir sprogimai reikš baisiausią - karą. Viltis pleveno, gal tai fejerverkai ar dundančių sunkvežimių garsai nuo greitkelio. Tačiau jos vyrui buvo aišku iškart - tai karo pradžia. Dar tą pačią dieną penkiasdešimties metų vyras užsirašė į karių gretas - dėl to nekilo jokių abejonių. Nuo tada Olena savo vyrą matė vos vieną kartą - po aštuonių mėnesių pertraukos trumpam grįžusi su vaikais į Ukrainą. Susitikimas truko vos kelias dienas. Po jų - vyras atgal į frontą, Olena su vaikais į Lietuvą.
Kaip šios šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis vos per vieną dieną – pokalbis laidoje.

Ved. Lavija Šurnaitė

Penkiolika metų Gabiją lydi nerimas ir panikos atakos. Iš proto varantis nerimas gali tęstis savaitėmis ir nežinai, kada tai baigsis. Kai viskas prasidėjo, Gabijai buvo siaubingai gėda dėl šio psichinio sutrikimo. Aplinkiniams buvo labiau suprantamas ir priimtinas fizinis sveikatos negalavimas, kaip kojos lūžis ar plaučių uždegimas, o ne dvasinės ir emocinės moters kančios. Gabija girdėjo patarimų mesti aktorystę ir neva tuomet liga atsitrauks, bet tokie bandymai laikytis atokiau nuo scenos ir vaidybos meno, ją ėmė dar labiau slėgti. Liko viena išeitis – išmokti gyventi su šiomis emocinės sveikatos pasalūnėmis ir išdrįsti apie tai kalbėti.

Ved. Lavija Šurnaitė

Ajana Lolat ir Justas Pažarauskas gyvena linksmą, įdomų, judrų, pilnavertį gyvenimą – apie negalias jie negalvoja, sako, kad labiau jos rūpi kitiems. Ajana juokauja, kad kartais atrodo, jok Justas meluoja, kad nemato, nes pastebi kur kas daugiau nei ji matydama. O Justas visad kaip plunksnelę pagauna savo sužadėtinę, jei slysteli jos ramentai.

Šuoliai parašiutu, žygiai ir paralimpiniai medaliai – šios poros gyvenimo atributai. Nors reikėjo išmokti įvairių dalykų. Ajana ilgų ir varginančių treniruočių dėka pakilo iš neįgaliojo vežimėlio, ėmė jausti ir valdyti rankas. Justas, regos netekęs vaikystėje, nepasidavė ir greit išmoko važiuoti dviračiu bei kitų dalykų, kurie vaikams teikia džiaugsmą.

Ved. Lavija Šurnaitė

Tris vaikus viena auginanti Mariana nesijaučia vieniša, vadina save laisva mama. Moteris neplanuotai ėmė lauktis nuo vyro, kuriuo susižavėjo, nors tuo metu dar skyrėsi su sutuoktiniu. Tai sukėlė aplinkiniams šoką, net artimame rate. Būsimo kūdikio tėvas atsisakė dalyvauti vaiko auginime. Tačiau radosi naujų žmonių, kurie palaikė, padėjo ir padrąsino Marianą išsaugoti kūdikį. Dabar moteris yra laiminga ir drąsina kitas likimo drauges nieko nebijoti.

Ved. Lavija Šurnaitė

Vos pradėjęs suaugusio žmogaus gyvenimą, Dominykas Šiugžda norėjo jį užbaigti. Ankstyvame amžiuje paveiktas didelių svajonių žlugimo ir nesėkmių, aplinkinių piktų komentarų, patikėjo esąs nevykėliu. Vėliau gyvenimas dar pridėjo – sunkiai persirgtas kovidas, atskirtis nuo artimųjų, išsiskirimas su mylima mergina Kūčių vakarą. Vaikinas ir pats gerai neprisimena, kaip kojos nunešė prie tilto. Viduje buvo juoda ir tamsu, slėgė mintis, kad „reikia viską užbaigti“. Tačiau mažytė vilties liepsnelė sugebėjo įžiebti norą paimti telefoną ir surinkti „Jaunimo linijos“ numerį. Dvi valandas trukęs pokalbis padėjo išvengti tragedijos. Kaip Dominykas išmoko iš naujo pamilti gyvenimą – pokalbyje.

Ved. Lavija Šurnaitė .

Tuštuma, beprasmybė, liūdesys – tai jausmai, kurie ilgą laiką persekiojo Dianą. Ryški karjera televizijoje suteikė ne tik svajonės išsipildymą, bet ir sudegino iš vidaus. Iš garsios televizijos išėjo savo noru, kolegoms sukeldama šoką. Išgyventi reikėjo ir santuokos krizę, kuri vedė skyrybų link. Buvusi cinikė tikinčiųjų atžvilgiu, per vieną pokalbį su kunigu buvo nutvilkyta jo žodžių lyg karšto dušo. Abu su vyru įtikėjo iškart. Diana apie savo tikėjimo kelią kalbą linksmai ir juokaudama bei džiaugiasi išsaugota santuoka, kuriai jau 37 metai.

Ved. Lavija Šurnaitė

Kai Vitalija Maksvytė nusprendė išsiskirti su pirmuoju sutuoktiniu, aplinkiniams buvo šokas: juk negeria, nerūko, nemuša, ko dar reikia? Tačiau atmosfera šeimoje kaito ir kėlė emocines kančias. Neapsikentusi toksiškų santykių su vyru, moteris nutarė skirtis. Moteris buvo beveik keturiasdešimties, su trimis mažais vaikais. „Kam tu būsi reikalinga“ – buvo ir tokių gąsdinimų. Bet Vitalija laimingai gyvena naujoje santuokoje.

Ved. Lavija Šurnaitė.

Monika Ošmianskienė paauglystėje išgirdo retos ligos diagnozę, kuri iki galo dar nėra ištirta. Merginai ėmė silpnėti rankos, vėliau ir kiti kūno raumenys. Priimti besikeičiantį savo kūną ir jo galimybes buvo sunku – neįgaliojo vežimėlio pradžioje labai gėdijosi ir žmonėse pasirodydavo tik sutemus, kad išvengtų smalsuolių žvilgsnių. Šiandien Monika yra Seimo narė – aktyviai dirbantis ir gyvenantis žmogus.

Ved. Lavija Šurnaitė