Vakaras su knyga

Vytautas Mačernis. „Po ūkanotu nežinios dangum“. Išleido leidykla „Vaga“. Jis iš¬gyveno vos dvidešimt trejus, paliko mums savo vizijas, sonetus, trioletus, giesmes. Kiti jo kartos poetai – Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys – pasitraukė iš Lietuvos ir beveik vienu balsu tvirtindami, kad Mačernis buvo didžiausias jų amžiaus poetas. Prozos tekstus skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Vytautas Mačernis. „Po ūkanotu nežinios dangum“. Išleido leidykla „Vaga“. Jis iš¬gyveno vos dvidešimt trejus, paliko mums savo vizijas, sonetus, trioletus, giesmes. Kiti jo kartos poetai – Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys – pasitraukė iš Lietuvos ir beveik vienu balsu tvirtindami, kad Mačernis buvo didžiausias jų amžiaus poetas. Prozos tekstus skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.
„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.
„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“.
„Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Tyto alba“. „Oda“ įvairiopai siejasi su Albert’o Camus „Maru“ ir Josè Saramago „Aklumu“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Curzio Malaparte – vienas ryškiausių XX a. italų ir pasaulinės literatūros autorių. Antrojo pasaulinio karo metais Malapartė apkeliavo daugelį Europos šalių ir regėjo karo siaubą iš arti, savo knygose gilinosi į masinio smurto padarinius žmogaus psichikai ir visuomenei. Milanas Kundera pavadino „Odą“ vienu pamatinių XX a. Europos romanų. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.
Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.
Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Undinė Radzevičiūtė. „Pavojingi žodžiai“. Išleido Rašytojų sąjungos leidykla.
Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet ši knyga ne apie tai. Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą. Knygos ištraukas skaito aktorė Valda Bičkutė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.
„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.
Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.