Vakaras su knyga

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.
„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.
Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.
„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.
Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

aurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.
„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.
Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Maurinia Zenta. „Tremties tragizmas“. Vertė Silvestras Gaižiūnas, išleido leidykla „Pasviręs pasaulis“.
„Tremties tragizmas“ pirmiausia nukelia į pokario Švediją, kurioje, bėgdama nuo sovietinės okupacijos, rašytoja ieškojo prieglobsčio kartu su tūkstančiais tėvynainių. Švedijoje prasidėjo gyvenimas iš naujo, reikėjo įsitvirtinti literatūroje ir visuomenėje, kuri daugeliu atžvilgių latvių literatei buvo svetima, o politinė situacija pabėgėliams iš rytinės Baltijos pakrantės nebuvo palanki.
Nuosekliai rašyti, kultūros komentarų kupini dienoraščiai suteikia knygai ypatingo žavesio, gerokai praplečia asmeninių refleksijų lauką, puikiai išreiškia rašytojos santykį su prieštaringais Europos geografiniais ir kultūriniais poliais - šiaurės ir pietų Europos kraštais. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.