„Mes skirtingi. Negi skirtis?“ – taip vadinasi šiemet išleista psichologės-psichoterapeutės, socialinių mokslų daktarės Vilijos Girgždės knyga, skirta poroms (leidykla „Alma littera“). Patyrusi terapeutė knygoje rašo, kodėl kartu gyvenantiems žmonėms labai svarbu pripažinti vienas kito skirtingumą ir aptaria įvairias situacijas, kai dėl jo kyla iššūkių.

Kaip elgtis supratus, kad labai daug ką poroje matote kitaip? Kas partneriams padeda rasti santykių klijų, o kada sprendimas gyventi vienam arba nežadėti ilgalaikių meilės ryšių gali būti geriausia išeitis? Laidoje su Vilija Girgžde kalbamės temomis, prie kurių vis grįžtama psichoterapeutės kabinete.
Ved. Giedrė Čiužaitė

Valkaturai – taip psichologas Mykolas Valainis juokais vadina kai kurias savo keliones Lietuvoje ir užsienyje. Tada jis susikrauna kuprinę, važiuoja autostopu, nakvoja įsisupęs į miegmaišį netikėčiausiose vietose. Taip patiria nenuspėjamų nuotykių bei sutaupo pinigų (tarkime, savaitei Šveicarijoje kartu su lėktuvo bilietais Mykolas išleido 136 eurus).

Kai Mykolas dirba organizacijų konsultantu, padeda klientams į darbines situacijas įlieti žaidimo dvasios. Konfliktų atvejais moko pasitelkti nesmurtinę komunikaciją. Mykolas yra ir keturių vaikų tėtis, tad turi daug progų šiuos principus taikyti asmeniniame gyvenime.

Apie nuotykių ir žaidimų psichologiją – su Mykolu Valainiu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokių rezultatų galima pasiekti, kai gydant psichikos sutrikimus vaistais, kartu pasitelkiama psichoterapija, judėjimas, palankesnė mityba ir atsitraukiama nuo tų sąlygų, kurios žmogų veda prie sunkios savijautos? Kas būtent medikamentinio gydymo metu mūsų smegenyse užkuria statybų procesus, sveikimą, o kas – destruktyvius pokyčius?

Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Pastaraisiais metais vis pasirodo mokslinių tyrimų, teigiančių, kad vaizdo žaidimai paauglių psichinę sveikatą veikia ne taip neigiamai, kaip manyta anksčiau. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija piktnaudžiavimą kompiuteriniais žaidimais yra įrašiusi prie psichikos sveikatos sutrikimų. Apie rizikas, kurias kelia nekontroliuojamas buvimas prie ekranų, kalba ir priklausomybių srityje dirbantys specialistai.

Kaip nustatyti, ar mokyklinio amžiaus vaiko santykis su telefoniniais ir kompiuteriniais žaidimais nėra ydingas? Ko imtis, jeigu atrodo, kad paaugliui atsitraukti nuo ekrano tampa vis sunkiau? Laidos pašnekovės – Oksfordo universiteto Eksperimentinės psichologijos ir Psichiatrijos departamentų mokslininkė Simona Skripkauskaitė ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė, konsultuojanti psichologė-psichoterapeutė Roma Jusienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Lyčių lygybės siekiantys žmonės vis primena: vyrai Lietuvoje gyvena vidutiniškai dešimčia metų trumpiau nei moterys. Esą vien tai įrodo, kad ir visuomenės lygiu, ir asmeninėje kasdienybėje turime pamiršti posakius, jog „tikri vyrai neverkia“ ir kitus stereotipinius lūkesčius jiems. Kita vertus, vyrai, kurie pradeda atviriau kalbėti apie sunkumus ir nesistengia uždirbti daugiau už savo žmonas, gali sulaukti net artimųjų kritikos.

Kas su lyčių lygybe susijusiais klausimais kalbama psichoterapeutų kabinetuose? Ar didesnis vyrų įsitraukimas į vaikų auginimą, buitį ir kitas moteriškomis ilgai vadintas sritis gerina pačių vyrų psichologinę savijautą?

Laidos svečias – gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuolatinis neapibrėžtumas vadinamas šių laikų realybe. Daug kas sako: ar darbe, ar asmeniniame gyvenime – kurią sritį bepaimsi, visur kurti tolimus planus nėra prasmės ir vis dažniau reikia taikytis prie nenumatytų aplinkybių. Kaip gyventi neapibrėžtume ir į ką atsiremti, kai atrodo, jog nieko stabilaus šalia nėra?

Laidos viešnia – streso valdymo konsultantė, Kognityvinės elgesio terapijos praktikė Janina Sabaitė-Melnikovienė.


Ved. Giedrė Čiužaitė

IT specialistas Arnas Rutkauskas savanoriauja mentorystės programoje „Big Brothers Big Sisters“: baigęs mokymus tapo didžiuoju draugu trylikamečiam paaugliui, su kuriuo dvi valandas per savaitę prasmingai leidžia laiką kartu. Šios tarptautinės programos vadovė Vilniuje, Paramos vaikams centro psichologė Vaida Gabė sako, kad jai nuolat ieškoma suaugusių savanorių ir vadinamų mažųjų draugų – vaikų nuo 7 metų ir paauglių, kurie jaučiasi vieniši ar patiria kitų sunkumų. „Big Brothers Big Sisters“ plečiasi ir į kitus Lietuvos miestus.

Įvairūs tyrimai rodo, kad bendraudami su patikimu vyresniu draugu vaikai dažnai išdrąsėja, išmoksta laikytis taisyklių, rečiau įninka į žalingus įpročius. Kodėl vaikams tokios paveikios mentorystės programos ir kaip užtikrinti, kad vaiko draugystė su suaugusiuoju būtų saugi? Be paminėtųjų laidos svečių, prie pokalbio prisijungė ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti mokslininkė Elzė, kurios gyvenimą „Big Brothers Big Sisters“ keitė dukart.
Ved. Giedrė Čiužaitė

Oro gynybos batalione ir Lietuvos Karo akademijoje dirbęs atsargos karininkas Linas Dungveckis dalį savo karjeros buvo vadovas, kuris nevengdavo savo pavaldiniams daryti psichologinį spaudimą, rezultatų siekti bausmių ir baimės atmosferoje. Susidūręs su žymiai pagarbesniu vadovavimo stiliumi ir pamatęs, koks jis efektyvus, ėmėsi lyderystės studijų. Prisidėjęs prie permainų Lietuvos karybos sistemoje, Linas Dungveckis vadovavimo ir darbo komandoje klausimais konsultuoja verslą. Sako, kad tie patys bendradarbiavimo principai veikia visur, kur tikslo siekia bent du žmonės, asmeniniame gyvenime – taip pat. Kokie tai principai ir kaip juos taikyti?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Visi gyvenime atliekame daugiau nei vieną vaidmenį. Psichologai sako, kad visi turime ir daugiau negu vieną subasmenybę, vidinį „aš“. Ar kažkurį vidinį „aš“ galima vadinti tikruoju? Ką daryti, kai atrodo, kad mūsų vaidmenys ir vidinės asmenybės kertasi, konfliktuoja ir dalis poreikių nuolat lieka užgniaužti? Kodėl mes labai skirtingai galime elgtis santykiuose su vis kitais žmonėmis? Laidos viešnia – Daiva Žukauskienė, geštalto psichoterapeutė, terapinio romano „Neparašyta knyga“ bendraautorė. Pagrindinė šio romano herojė taip pat sprendžia konfliktą tarp vidinių „aš“.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, dažnai patariama: kreipkis į psichologą. Tikintieji eina pas sielovadininkus, kiekvienas laisvas rinktis ir iš įvairių kitų autoritetų. Lietuvoje vis garsiau įvardinama dar viena galimybė: terapija pas filosofus. Neformalios Filosofinio konsultavimo draugijos nariai sako, kad pasaulyje filosofinis konsultavimas populiarėja kelis dešimtmečius, o jo esmė yra pokalbis, orientuotas į kliento gyvenimą. Kaip dirba filosofai-konsultantai ir kokių asmeninių krizių atveju jų pagalba gali būti veiksmingiausia? Laidos svečiai – filosofas, psichoterapijos kursantas Justinas Grigas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Sodeika.

Ved. Giedrė Čiužaitė