Pakartot

Ievos Narkutės psichoterapija. 50 minučių kūrėjos vaikystės, paauglystės, psichologijos studijų ir pirmųjų dainų, motiniškų džiaugsmų ir „Raudonų vakarų“ etikečių, kalbos pojūčio bei kūrybinės virtuvės kvapo. Ir aišku, skardaus Ievos juoko. Ieva sako, kad naujas dainas jau įrašinėja. Jau greitai kažkas bus. Paskutinis jos albumas pasirodė prieš 3 metus. Tačiau delsimas įrašinėti ir viešinti naujus kūrinius pateisinamas – Ievai praėjusiais metais gimė dukrelė. I.Narkutė – viena tų retų Lietuvos muzikantų, kurie turi kalbos pojūčio dovaną, žino kalbos ir jos garsyno galią. Gal tai atėjo iš psichologijos studijų? Kodėl muzikų šeimoje Šiauliuose augusi ir nuo mažens grojusi mergina pasirinko šias studijas? Kokia Ieva buvo paauglystėje? Kodėl jai taip knieti knaisiotis žmonių santykiuose? „Pakartot“ studijoje – atviras ir linksmas dviejų bičiulių pokalbis, kurį vainikuoja Ievos įvardinti ją kadaise įkvėpę albumai. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Vilnius Jazz” jubiliejus ir „Infiltratorių” premjera. Proga progą veja. Iškilus „Vilniaus jazz” jubiliejus prašosi sentimentų: kaip prasidėjo šis bene ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje gyvuojantis džiazo reiškinys? Kaip kūdikio gimimą prisimena jo tėvas Antanas Gustys, o kokias asociacijas festivalis kelia jaunesniems džiazo profesionalams Janui Maksimovičiui ir Dimai Golovanovui? Pridėkite prie šių muzikantų, pedagogų dar ir Arkadijų Gotesmaną ir gausite visą trio „Infiltrators”, kurie pagaliau turi savo albumą. Albumo pristatymas, o šventas sutapime, festivalio „Vilnius Jazz“ metu! Todėl viską sudedame į krūvą, išmaišome ir „Pakartot” studijoje kalbamės apie į krūvą sukritusias progas.

Kas yra melomanija ir kaip su ja gyventi? Jie ne muzikantai, ne prodiuseriai, ne festivalių organizatoriai. Jų dalia nepalyginamai sunkesnė. Jie – melomanai, perkantys ir renkantys muziką įvairiausiais formatais. Pirmą kartą laidoje vieši žmonės tiesiogiai nesusiję su Lietuvos muzikos scena. Jų neišvysite prie mikrofonų su gitaromis, jie nešaukia „kur jūsų rankos!“ Tačiau jie kasdien galvoja apie muziką, gyvena su muzika, ją renka. Kokie įrašus kolekcionuojančiųjų įpročiai? Iš kur jie ją perka, kokiais formatais, kaip dažnai, ką jie galvoja apie lietuviškos muzikos pasiūlą ir marketingo ypatumus, ar juos pasiekia Lietuvos atlikėjų reklama? Kas verčia pirkti ir kaupti? Ar mieliau CD, LP, MP3 nusiperkame po patikusio koncerto, apie grupę sužinoję iš patikimų draugų, ar spontaniškai, o gal viską gerai apmąstę? O kaipgi su piratavimu? Apie visa tai laidoje kalbamės su rašytoju, scenaristu, režisieriumi, aktoriumi Alvydu Šlepiku ir finansų analitikų asociacijos valdybos nariu, UAB „M-Finance“ vadovu Eladijumi Kirijanovu.

Naujas singlas, akiniai iš vinilo plokštelių, geriausių dainų antologija, kūrybinė virtuvė tarp Londono, Budapešto ir pirtelės prie Druskininkų bei siekis išlikti vieninga grupe. Tokia „Keymono“ nūdiena. Daiva Starinskaitė, Aurimas Rimeikis ir Alvydas Mačiulskis kartu groja jau bene 15 metų. Daiva gyvena Londone, kaip ir būgnininkas Marijus Aleksa, kurį vis dažniau pavaduoja Jonas Gliaudelis, kiti grupės nariai – Vilniuje. Tačiau tai netrukdo jiems būti kolektyvu, kuris kartu kuria, įrašinėja, koncertuoja. Keitėsi inkarnacijos, pavadinimai – nuo „Saulės Kliošo“, per „BrassBastardz“ iki „Keymono“, buvo reikšmingų tarptautinių apdovanojimų, tačiau muzikantai liko ištikimi sau ir savo stiliui. Koks jis? „Eklektika“, sako Daiva. Čia persipina funk, soul, jazz, hip hop. O grupės įrašų kokybė nuolat kelia kartelę kitiems Lietuvos muzikantams. Itin linksmame pokalbyje „Keymono“ dalinasi savo patirtimi, planais, ambicijomis, ginčijasi patys ir pataria jauniems, pradedantiems: „svarbiausia mylėti tai, ką darai ir daryti tai savaip“.

Rugsėjo 24 dieną įvyks atlikėjų asociacijos AGATA organizuojamas jaunųjų muzikantų meistriškumo studijų „Langai” koncertas Lietuvos Respublikos Prezidentūros kieme. Proga – Tarptautinė muzikos diena. Šalia gerai pažįstamos Monikos Linkytės ten pasirodys ir kur kas mažiau žinomi „Brave Noises”. Tai sekstetas, kuriam vadovauja trimitininkas, klavišininkas, kompozitorius ir improvizatorius Mantvydas Pranulis. Ši grupė jau spėjo pasirodyti pagrindiniuose šalies džiazo festivaliuose ir net laimėti konkursą „Vilnius Jazz Young Power”. Šiemet jie svečių teisėmis pasirodys jubiliejiniame „Vilnius Jazz”. Tačiau ar džiazas yra tai, ką groja „Brave Noises”? Visai neseniai išleistas jų debiutinis albumas „Between The Dreams” tarsi sako, kad Lietuvoje užaugo nauja karta muzikantų, kurie improvizacinę muziką jungia su laisvuoju džiazu, elektronika, roko ritimais ir rifais. Todėl „Brave Noises“ muzika turėtų rasti gerbėjų ne vien džiazo ortodoksų pasaulyje.

Nepatogi muzika pagal „Autism”. Tomhetas – tokiu slapyvardžiu sunkesnės muzikos gerbėjams gerai žinomas gitaristas, kompozitorius Tomas Daniševskis. Kadaise jis vienas pats buvo grupė „Autism”. Dabar prie jo prisijungė bendražygiai, tačiau Tomas nepaliauja stebinti soliniais sugebėjimais – jis savarankiškai įrašė, suvedė ir paruošė leidybai vienareikšmiškai vieną geriausių šių metų lietuviškos muzikos albumų „Film Noir”, pasirodžiusį vinilo plokštelės pavidalu. Beje, jos tiražas jau beveik išparduotas. Laidoje sužinosite, kas yra postmetalas, postrokas ir paslaptingasis shoegaze. Lietuvos radijo televizijos centre dirbantis, o taip pat sudėtingais socialiniais reiškiniais besidomintis Tomhetas paneigs mitą, jog metalistas – niūrus ir piktas tipas.

Nuolat besikeičianti Bjelle. Žanrai, stiliai, kryptys, darbai, studijos, šukuosenos ir plaukų spalvos – visa tai Ramintos Naujanytės-Bjelle gyvenime keičiasi žaibiškai. Pastovus tik užkrečiantis žingeidumas kurti. Domantas Razauskas LRT radijo eteryje kalbina kolegę, vedančią muzikines laidas LRT OPUS radijuje. Šis darbas – vienas iš daugybės Ramintos užsiėmimų. Išgarsėjo mergina dar besimokydama mokykloje, kai sudalyvavo TV talentų šou, vėliau dainavo miuzikluose, dirbo muzikos prekių parduotuvėje ir... Na, apie viską ji laidoje papasakos pati. Dabar nuolat besišypsanti Bjelle – ambicinga kūrėja, profesionaliai besimokanti muzikos kūrimo subtilybių, aktyviai koncertuojanti su įvairiais muzikantais įvairiuose festivaliuose ir šiemet pristačiusi savo pirmąjį mini albumą, kuris pasirodė USB rakto pavidalu.

Andriui Mamontovui – 50. Galima mėgti Andriaus dainas, galima jų nemėgti. Bet neįmanoma jų aplenkti, nežinoti, kas per vienas yra žmogus, save būsimų koncertų reklamose pristatantis tiesiog AM. Neįmanoma nesutikti, jog didelė dalis iš tų nesuskaičiuojamo kiekio dainų yra padariusios svarbią, kartais gal net lemtingą poveikį kelioms generacijoms ir populiariosios muzikos raidai apskritai. O Andriaus asmenybė ir vieša veikla visada buvo įkvepiantis pavyzdys jaunam pradedančiajam, pilnam abejonių, baimės, nežinios. Dar daugiau, muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas drąsiai teigia, jog AM yra puikus pavyzdys to, kokią galią turi kultūra. Daugiau nei 30 metų ekranuose keitėsi politikai, vyko revoliucijos, griuvo paminklai, kilo rūmai, tačiau vargu ar kas per tą laiką vardan šviesesnio buvimo padarė tiek, kiek sugebėjo vienas žmogus su gitara ir savo paprastomis dainomis.

Laisvasis sodininkas Dalius Naujokaitis. Dalius – už nuopelnus Lietuvos džiazui apdovanotas muzikantas, absoliučiai laisvas ir nepažabojamas būgnininkas, perkusininkas, turintis savitą braižą ir jau 22 metus Niujorke grojantis su pagrindiniais to miesto džiazo, avangardinės ir eksperimentinės scenų muzikantais. Į Ameriką 1995 metais Dalių pakvietęs poetas, kino kūrėjas Jonas Mekas būngnininką vadina „tiesiog nenormaliu, apsėstu muzikos“. Dalius atvirai pasakoja apie savo vaikystę Vilniuje, kur su broliu žaisdavo tarp popierinių žaislinio Niujorko dangoraižių, apie duetą su Juozu Milašium, laiką grupėje „Saulės laikrodis“, Joną Meką, sodininko darbą JAV, muzikavimo principus ir antrus metus Vilniuje vykstantį festivalį „Peronas Jazz Festival“, kurio idėjų generatoriumi jis pats yra.

Kaip repo klausęs jaunuolis pamilo dainuojamąją poeziją? Naujas vardas Lietuvos muzikos padangėje – Kristijonas Ribaitis, tik ką išleidęs debiutinį albumą „Vakar buvo rytoj“. Kristijono tėvai – režisieriai, tačiau patį dainų autorių ir atlikėją nuo mažų dienų lydi muzika. Dabar vokalo studijas baigęs jaunuolis bando įsibrauti į dainuojamosios poezijos kūrėjų tarpą, nors šį žanrą stengiasi vertinti kritiškai, žvelgdamas tarsi iš šalies. „Jį reikia reformuoti“, - sako Kristijonas. Nors klausant jo dainų akivaizdžiai girdėti Andriaus Kaniavos įtaka, scenoje K.Ribaitis – išskirtinis savo žanre. Jis žaidžia su pačia įvairiausia technika ir grodamas vienas sudaro visos grupės įspūdį. Pokalbis su jaunu kūrėju apie jo praeitį, dabartį, ateitį, pasaulėžiūrą.