Pakartot

Gintautas Gascevičius muša būgnus. Muša BIX, „Skylėje”, „Merlin”, „GinGas”, „SEL” ir daugybėje kitų grupių. Dar kuria audioperformansus ir muziką teatrui. Gimtąja tarme jo vardas skambėtų Gints. Šiaulietis perkusininkas jau kone 30 metų muzikos scenoje daužo visa, kas skleidžia garsą. Grupių, kolektyvių, projektų, kuriuose jis yra grojęs ir tebegroja sąrašas netilptų į šio anonso formatą. Į LRT Radijo studiją menininkas atsinešė delne telpantį savo pirmąjį solinį albumą „Fonografijos”, pasirodžiusį USB pavidalu, kuriame groja net gigantiškomis karpių šėryklomis. Apie viską labai atvirai, fone skambant ne taip dažnai radijo eterį užpildančia mušamųjų muzika.

Kokia garsiausia lietuvių roko grupė Kinijoje? Kaip kiniškai „Žalvarinis”? Kaip šis kolektyvas ištisus metus ruošėsi turui po daugiausiai gyventojų planetoje turinčią šalį, kurioje neveikia „Google”, „Facebook” ir „Youtube”? Kodėl juos sutiko it pasaulines žvaigždes? Kaip dešimtys tūkstančių kinų kartu su lietuviais traukė mūsų liaudies dainas ir kaip „Žalvarinis” mokėsi kinų folkloro? Apie tai, o taip pat apie „Euroviziją”, Gatvės muzikos dieną ir ateities albumus LRT radijo studijoje Domantas Razauskas kalbina Inetą Meduneckytę bei Robertą Semeniuką, tik ką grįžusius iš turo po Kinijos Liaudies Respubliką ir jau planuojančius naujus koncertus tolimoje šalyje.

Kazimieras Likša – dainų autorius, atlikėjas, o dabar ir didelio festivalio organizatorius. Jam nenusispjauti į tai, kas vyksta Lietuvos muzikos scenoje ir jis deda pastangas, kad ta scena būtų kuo įdomesnė. Kartą Kazimieras dalyvavo viename talentų šou, kur jo buvo paprašyta pasirodymui apsiauti aukštakulnius. Kazimieras nesutiko ir iš šou buvo išspirtas. Tokia buvo pradžia. Dar buvo grupė „Karma”, kuri iširo. O dabar yra Kazimieras Likša. Ne vienas. Su nauju albumu „Per pusę”, su savitu požiūriu į pramogų verslą, į renginių perteklių ir tai, kodėl kai kuriems atlikėjams nesiseka surinkti arenų. Ironiška, tačiau Kazimieras ir pats tapo atsakingas už festivalį, kuris tikisi surinkti 15 tūkstančių žmonių. Apie visa tai ir dar daugiau – ironiškas, gyvas, dviejų bičiulių pokalbis LRT studijoje.

Ar galvojame apie tai, kokias dainas klauso mūsų vaikai? O kokias dainas kuria mažiesiems rašantys autoriai? Kas turėtų prisidėti prie kokybiškų lietuviškų dainų vaikams atsiradimo? Apie visa tai LRT radijo studijoje Domantas Razauskas kalbasi su „Tilidūdos” autoriais, grupės „Skylė” nariais Roku Radzevičium ir Aiste Smilgevičiūte bei dainų vaikams autoriumi, rašytoju, režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. 1,8 milijono „Tilidūdos” peržiūrų „Youtube” platformoje uždavė klausimą: jei taip reikia kokybiškų dainų vaikams, tai kokia situacija su vaikiška muzika apskritai? Ar tarp gausybės gana primityvaus „bumčiko” ir įvairių pop ansamblių yra dainų, kurios išties augintų vaiką kūrybiška, sąmoninga asmenybe? Apie dainas, kurios neapsimoka, apie gebėjimą prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus ir dar daug apie ką – šeštadienio „Pakartot”.

Legalus turinys skaitmeniniame amžiuje. Su kokiomis problemomis susiduria atlikėjai, kūrėjai, muzikai, kinui, knygoms keliantis į skaitmeninę erdvę? Kaip skatinti rastis daugiau lengvai prieinamo legalaus turinio? LRT radijo studijoje mintimis dalinasi atlikėjų asociacijos „AGATA” direktorė Agnė Masalskytė, Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir „Telia Lietuva” vyriausiasis juriskonsultas, Mykolo Romerio universiteto docentas Paulius Pakutinskas. O mintys krypsta link išvados: geriausia kova su intelektinę nuosavybę vagiančiais piratais skaitmeniniame amžiuje yra ne teismai, o legali, visiems prieinama alternatyva. Muzikos rinka legalizuojasi atsiradus platformoms „Pakartot.lt” ir „Spotify”, o ką daryti su vaizdine medžiaga, kinu? Ir kaip skaitmeninėje eroje skatinti turinį lietuvių kalba?

Įrašų krautuvėlės diena. Taip lietuviškai būtų galima pavadinti daugelyje šalių švenčiamą „Record store day“, skirta palaikyti smulkiuosius muzikos pardavėjus. Šios šventės organizatorius Lietuvoje – Deimantas Vainilka. Vinilo plokštelėmis, CD, muzikine literatūra prekiaujantis „Rūdninkų knygynas“ – vienintelė vieta Lietuvoje jau ne pirmus metus organizuojanti ir populiarinanti Įrašų krautuvėlės dieną. LRT radijo studijoje viešintis knygyno vadovas Deimantas Vainilka išgyvena, jog kiti smulkūs prekeiviai nenoriai jungiasi prie inciatyvos minėti šią Vakaruose populiarią dieną. Štai Niujorkas bei Los Andželas „Record store day“ net paskelbė oficialia švente! Jos metu muzikantai ir smulkios krautuvėlės pristato specialius leidimus, rengia išskirtinius pasirodymus, bendrauja su gerbėjais ir taip skatina smulkųjį muzikos verslą.

Koncertų fotografai Rytis Šeškaitis ir Dainius Čėpla gyvena tarp muzikos ir fotografijos. Ką reiškia fotografuoti muziką ir kokia koncertų fotografo virtuvė? Apie tai pro foto objektyvą laidoje „Pakartot” Domantas Razauskas kalbina du fotografijos profesionalus, dirbančius šalia scenos, o kartais ir scenoje. Kaip jie ruošiasi, kaip bendrauja su muzikantais, taikosi prie pasaulinių žvaigždžių renginių taisyklių, kad per kelias jiems duotas minutes sukurtų meno kūrinį? Ir kodėl šis nelengvas, nors menkai apmokamas darbas vėliau kartais nesulaukia deramos pagarbos? Regis išmokstame gerbti intelektinę muzikantų nuosavybę, o ar tikrai visada prisimename nuotraukos autorių?

Popmuzikos industrija – mokslinio darbo tema. Studijoje muzikos pasauliu besidomintis Tomas Pupinis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybinių industrijų fakulteto filosofijos ir komunikacijos katedroje Tomas apsigynė darbą apie Lietuvos ir pasaulio popmuzikos rinkas. Darbe pateikiama daugybė įdomios informacijos, stebėjimų, kuriuos Tomas vykdė ne vienerius metus. Apie tai, kaip laikui bėgant keičiasi pasaulio muzikos industrija ir kaip jos kontekste atrodo mūsų šalis, kalbamės su jaunu mokslininku.

Umiko – grupė ir vienas Elenos Neniškytės kūrybinių vardų. Nežabotos fantazijos kūrėja pristato naujausią albumą „Aftermath“ ir dalijasi džiaugsmais bei rūpesčiais. Ji kuria, dainuoja, groja bosine gitara, mušamaisiais, pati užsiima garso režisūra ir postprodukcija, rašo muziką filmams ir spektakliams, ji dainavo „Liepaitėse“, bet susižavėjo keista elektronine muzika, ji mėgsta anime filmus, ji vadinasi Umiko, Kotori, ji dainuoja grupėse „Ministry of Echology“ ir „Dubenėlis“, ji nemano, kad Lietuvoje masėms nepataikaujančiam menininkui gyventi lengva, bet ji nenori emigruoti, jos naujausias Londone įrašytas albumas skamba LRT RADIJO eteryje.

Kas yra pasaulio muzika? Muziką, kompozitorių, ilgametį LRT darbuotoją Algirdą Klovą, „Gera muzika gyvai” koncertų ciklo organizatorių Žilviną Švarplį bei multiinstrumentininką Saulių Petreikį sieja vienas dalykas – meilė pasaulio muzikai. Žanras, kurį jo puoselėtojai vadina tiesiog „world”, nėra toks senas, nors kartu neatsiejamas nuo seniausio įvairių tautų folkloro. Kas Lietuvoje kuria pasaulio muziką, kuo ji skiriasi nuo liaudies melodijų ir kuo gali pasitarnauti šalies vardo garsinimui?