Europos Sąjunga jau keletą metų bando rasti sutarimą, ar verta leisti pačioms šalims pasirinkti auginti joms savo žemėje genetiškai pakeistus augalus ar ne, nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą galima pagrįsti moksliškai. Be diskusijų auginti ar neauginti ne pirmus metus tarp Bendrijos narių svarstoma ir – žymėti ar nežymėti genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų produktus. Pasaulio žemėlapyje, kuriame genetiškai modifikuotų laukų plotai plečiasi, Europa iki šiol buvo laikoma „BE GMO zona“, tačiau pastebima, kad jos kartelė po truputį leidžiasi žemyn ir požiūris laisvėja. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos maisto saugos tarnyba, kitos institucijos, kurių rekomendacijomis vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos narės, sako: genetiškai modifikuoti organizmai saugūs ir jų rizika ne didesnė nei tradicinio maisto. Tuomet kodėl ypač europiečiai, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, nelabai noriai šiuos produktus deda į savo lėkštes?