Senėjimas vadinamas vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Todėl neišvengiamai tenka pergalvoti, kaip tokioje visuomenėje turėtų veikti švietimo sistema, darbo rinka ir sveikatos apsauga? Lietuvos visuomenė šiuo metu yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senėjimo pagreitis yra didesnis nei kitur, iš dalies ir dėl emigracijos. Taigi, ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? Tuo domisi LRT radijo žurnalistai, rengiantys dokumentikos ciklo „65+“ pasakojimus. ŽuŽivilė Kropaitė pasakoja apie iššūkius, su kuriais ieškodami darbo susiduria vyresni žmonės ir apie skirtingas darbo sampratas senstant. Senjorai ir kai kurie specialistai pastebi, kad vis dėlto jaunystės kultas Lietuvoje vis dar yra labai išplitęs. Aptarnavimo srityje norėję įsidarbinti žmonės pasakoja dažnai susidūrę su diskriminacija, nes kai kurie darbdaviai tiesiai pasakydavo, kad ieškomas žmogaus iki 30–35 metų amžiaus, o vyresni žmonės nepriimami dėl išvaizdos.